Apie teisę reikšti savo nuomonę

Bažnyčios ir valstybės atskyrimas Jungtinėse Valstijose yra teisėtas. Bažnyčia negali kelti klausimo, kodėl yra penkiasdešimt, o ne penkiasdešimt viena valstija, o valstybė neturi rūpintis, kodėl, pavyzdžiui, yra ne aštuoni, o septyni sakramentai. Šią skirtingą dvasinio ir materialinio pasaulio valdžių misiją taip aiškina II Vatikano Susirinkimas: „Kristus Bažnyčiai nepatikėjo politinės, ekonominės ir socialinės tvarkos kūrimo užduoties: jos tikslas – religinis švietimas ir lavinimas“. Tuo pačiu JAV vyskupų susitikimo pareiškimas Bažnyčios misiją žemėje gerokai išplečia: „…Visur ir visuomet Bažnyčia turi skelbti tikėjimo tiesą, imtis visuomeninio mokymo, moralinio teisingumo ieškojimo netgi priimant politinius sprendimus, kuriais varžomos žmogaus arba dvasinės laisvės“.
Tikroji laisvė ir kvietimas Bažnyčiai ją įgyvendinti visuomenėje yra atsakas į religinę, Amerikos konstitucijos garantuojamą laisvę. Pirmoji JAV konstitucijos pataisa draudžia varžyti religijos išpažinimo laisvę. Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, jog valstybinių reikalų sprendimas ir svarstymas yra viešas reikalas.
Tačiau Bažnyčia neturi tokios politinių sprendimų interpretatorės ar svarstytojos teisių, kokias galėtų turėti, jei to nevaržytų kai kurie nevyriausybinėms organizacijoms galiojantys ribojimai, draudžiantys joms imtis politinės advokatūros. Taip, mes galime diskutuoti apie svarbiausios nūdienos aktualijas, tačiau nevalia kištis, tiesiogiai arba netiesiogiai, į politinių kampanijų palaikymą arba pasmerkimą. Deja, riba tarp politinio ir nepolitinio Bažnyčios kišimosi į pasaulietinius reikalus yra labai neaiški.
Senatorius Lindonas Džonsonas 1954 metais pirmasis uždraudė politines kalbas, norėdamas „užčiaupti“ jam nepalankias organizacijas. Deja, nebuvo nė vieno susirinkimo ar posėdžio, kuriame būtų buvę išdėstyti argumentai, paaiškinantys šio draudimo precedentą. Visai neseniai Kongresui buvo pateiktas „laisvos kalbos leidimo atstatymo“ nutarimo projektas, turėsiantis grąžinti Bažnyčiai minties ir žodžio laisvę. Man tai ypač svarbu, nes religiniai vadai turi teisę reikšti savo nuomonę be valstybinių bausmių baimės.

Kun. Frenkas PAVONĖ
„Kunigai už gyvybę“ direktorius

Vertė Justina ŽEIŽYTĖ

© 2003"XXI amžius"