„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (53)

2005-iųjų balandžio 8 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Feminisčių manymu, moterų teisės prasideda nuo teisės sunaikinti savo negimusį kūdikį

Seimo narė Marija Aušrinė
Pavilionienė nori, kad moterys
turėtų visas teises į savo
kūną, taigi ir į abortą

Ginekologė Esmeralda
Kuliešytė susirūpinusi,
kad Lietuvoje neregistravo
abortą sukeliančio vaisto

Žmogaus lytinės ir reprodukcinės sveikatos požiūriu Lietuvos visuomenė ir politikai vis dar gyvena neišprusimo, dogmatiškų draudimų atmosferoje ir vengia spręsti esmines moters gyvenimo problemas. Taip konferencijoje „Ar Lietuvos moterys turi teisę į savo kūną“ teigė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė. „Moteris, o ne vyras patiria psichologinį stresą, kai Bažnyčia paverčia moterį antimokslinių teorijų auka, neigia tarptautinę mokslinę praktiką, o sveikatos apsaugos įstaigose atsisakoma laiku suteikti lytinės ar reprodukcinės sveikatos paslaugas“, - pabrėžė politikė, kuri būdingu sovietinio ateizmo ideologų stiliumi Bažnyčios mokymą prilygino „antimokslinei teorijai“.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės teigimu, moterys supranta, kad reprodukcinės sveikatos nebuvimas - taip pat politika, kuri gali tapti agresyvia politika moterų teisių atžvilgiu. „Nors Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos gydytojų ginekologų draugija, užsienio šalių tyrimai rodo, kad medikamentinis abortas yra saugus, efektyvus ir priimtinas moterims, Vyriausybė delsia jį priimti ir taip pažeidžia moterų teises į mokslo pažangos pasiekimus“, - pabrėžė E. Kuliešytė. Abortą sukeliančius vaistus Lietuvoje buvo bandyta įteisinti prieš porą metų, tačiau tam pasipriešino sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija. 2002 m. lapkričio 11 d. pateiktose išvadose ji teigė, kad įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą - netikslinga. „Farmacijos kompanijos negalėjo registruoti abortą sukeliančio vaisto mifepristono, teigdamos, jog tai neva būtų lietuvių tautos genocidas „, - yra sakiusi E. Kuliešytė.

Medikamento registracijos klausimą svarsčiusi komisija savo išvadose pažymėjo, jog cheminis abortas dėl metodo savitumų susijęs su didesne psichoemocine trauma - moteris pati turi stebėti ir surinkti pasišalinusias vaisiaus dalis ir įsitikinti, jog abortas įvyko galutinai. Tuomet teigta, kad įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą netikslinga ne tik dėl psichologinių, bet ir dėl medicininių, socialinių ir etinių priežasčių.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės teigimu, šiuo metu medikamentinio aborto įteisinimui pritartų 58 proc. nėštumą norinčių nutraukti moterų ir 63 proc. visų Lietuvos gyventojų.

M. A. Pavilionienė pabrėžė, jog politikai turėtų atnaujinti moterims aktualius įšaldytus įstatymus, o visuomenė liautis nepageidaujamo nėštumo nutraukimu kaltinti tik moteris. „Neišprusę žmonės dažnai smerkia ir tą, kuri norėdama susilaukti kūdikio nueina kryžiaus kelius, gydydamasi nuo nevaisingumo, ar atsisakančią išsigimimo požymių turinčio vaiko“, - sakė parlamentarė, pabrėždama, jog moterys tol neturės teisių, kol neturės teisės į savo kūną.

E. Kuliešytės teigimu, tik apie 20 proc. moterų vartoja „modernią“, „patikimą“ hormoninę kontracepciją, nors Vakaruose šis procentas tris, o kai kur net keturis kartus didesnis.

Lietuvoje kasmet atliekama apie 20 tūkst. abortų. Net 90 proc. jų sudaro pakartotiniai nėštumų nutraukimai. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad 50 proc. abortų, atliekamų 15-19 metų amžiaus moterims, vyksta ne pirmą, o antrą, trečią, ketvirtą kartą.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės teigimu, brangi kontracepcija ypač sunkiai prieinama kaimo moterims. Tai gydytoja siejo ir su dažnėjančiais vaikžudystės atvejais.

Paskutinį kartą apie moterų teisę į savo kūną ir medikamentinį abortą Seime buvo kalbėta 2003 m. balandžio 30 d. (Kažkodėl užmirštant, jog tame kūne yra užsimezgusi kita žmogiškoji gyvybė, Bažnyčios požiūriu turinti neatimamą teisę gyventi.) Sprendimą prieštaringai vertinamą metodą aptarinėti Seimo konferencijų salėje tuomet neigiamai įvertino Procedūrų ir etikos komisija.

XXI, ELTA

Mykolo Ambrazo ir Kęstučio Vanago (ELTA) nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija