Buvęs pedagogas Mokytojo dienos nešvenčia

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Vitoldas Valeika mokytojauti pradėjo dvidešimties metų

Aštuoniasdešimt ketverių metų pedagogas Vitoldas Valeika prisipažino nešvenčiąs tarptautinės mokytojo dienos. „Aš jau ir pamiršau, kad tokia diena yra. Dabar įvairių profesijų švenčių pridarė. Kai dirbau pedagoginį darbą, susirinkdavom, įteikdavo mokytojams apdovanojimų ta proga“, – sakė pašnekovas. V.Valeika papasakojo apie Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atidarymą, kuomet jis pirmą kartą išvydo Lietuvos prezidentą, apie griežtą tvarką gimnazijoje, savo pedagoginio darbo kelią. V.Valeikos šeimoje mokytojo kelią pasirinko sesuo ir du broliai.

Į gimnaziją su „tapkutėmis“

V.Valeika mena iškilmingą Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atidarymą, kuris įvyko 1938 m. spalio 15 d. Atidaryme dalyvavo ir Lietuvos prezidentas A.Smetona. Gimnazijai vadovavo Jonas Švoba. „Kiekvienas mokinys turėjo savo spintelę ir, atėjęs į mokyklą, turėdavo nusiauti batus ir apsiauti „tapkes“, nes visur parketas buvo. Jei gimnazistas ateidavo į klasę be „tapkių“, jam pareikšdavo papeikimą. Įžūlius gimnazistus šalindavo iš gimnazijos“, – sakė Vitoldas. Pašnekovas teigia, jog jaunystėje svajojo apie miškininko, statybininko inžinieriaus darbą, tačiau pasirinko mokytojo kelią ir įstojo į Ukmergės mokytojų seminariją.

Trūko mokytojų

„Buvome pirmoji sovietinių mokytojų laida. Daug darbo buvo. Mane paskyrė dirbti į Žižmių pradžios mokyklą, Pagirio valsčiuje, kuri buvo už 35 kilometrų nuo Ukmergės“, – mena savo darbo pradžią V.Valeika. Dvidešimtmetis mokytojas apsistojo pas puikius šeimininkus, kurie duodavo maisto, paglobodavo jį. Pradinėse klasėse mokytojai dėstė visus dalykus, su vaikais dirbo individualiai. Vyras pasakoja, jog pirmaisiais mokytojavimo metais trūko sąsiuvinių, mokiniams tekdavo rašyti ant miltų maišelių, įvairių popierinių skiaučių. Anot pašnekovo, kaimo pradinėse mokyklose jis dirbo ketverius metus ir vis kitose vietose. Vėliau V.Valeika mokytojavo Pašilėje, rusų mokykloje Sodų gatvėje.

Direktoriavo per 30 metų

V.Valeika pasakojo, kad sovietiniais laikais buvo nutarta Ukmergėje organizuoti suaugusiųjų švietimą, įsteigti progimnaziją. Vėliau ši mokymo įstaiga buvo perorganizuota į darbo ir jaunimo mokyklą, kuriai V.Valeika vadovavo daugiau nei 30 metų. Kadangi buvo nepartinis, turėjo savo vietą „užleisti“ vienai garsaus politinio veikėjo žmonai. Pedagoginio darbo pradžioje jis baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo istorijos mokytojo kvalifikaciją. V.Valeika pasidžiaugė, kad jauni specialistai buvo skatinami mokytis, jiems buvo sudarytos visos sąlygos siekti mokslo aukštumų. Tuo metu Ukmergės rajone buvo tik keli pedagogai su aukštuoju išsilavinimu. V.Valeika savo pedagoginę veiklą tęsė Ukmergės švietimo skyriuje, specialiojoje internatinėje mokykloje.

Džiaugiasi auklėtiniais

Ilgametis pedagogas džiaugiasi išugdęs daug žymių žmonių: gydytojų, poetų, kunigų. Kunigystės kelią pasirinko net trys V.Valeikos auklėtiniai: A.Narušis, S.Stepšys, V.Kapočius. Vienišą vyrą dažnai aplanko buvęs jo auklėtinis poetas Vytautas Rakauskas, atveža savo kūrybos knygelių. V.Valeika sklaido dažais kvepiančią naujausią auklėtinio knygelę „Būties ražienomis“, kurioje yra eilėraštis, skirtas Ukmergei. „Kartais užsuka internatinės mokyklos auklėtiniai, draugai. Mano kolegos – mokytojai, su kuriais dirbau – jau mirę…“, – sako pašnekovas.

Daug skaito

Pensininkui patinka skaityti knygas, jis ypač domisi medicinine ir moksline literatūra. „Pirmos grupės invalidumą turiu, silpnai vaikštau, esu atsiskyręs nuo visuomenės. Žinoma, norėtųsi išvažiuoti į ekskursijas, daug ką pamatyti“, – porina vyras. V.Valeiką aplanko Švč.Trejybės bažnyčios klebonas kun. Petras Purlys, kuris atneša paskaityti „XXI amžiaus“ laikraščių, šios bažnyčios „Caritas“ organizacijos darbuotojos aprūpina katalikiška spauda. Prieš dešimtmetį „Caritas“ organizacijos dėka vienišas vyras aplankė Šiluvą, Trijų kryžių kalną. V.Valeikai džiaugsmą teikia jo augintiniai – įvairių veislių balandžiai.

Ukmergė

Autorės nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"