Žvilgsniai

Reprezentavęs Lietuvą gimnazistas susidomėjo politika

Gediminas Minkus daug keliavo

Gediminas (dešinėje) susibičiuliavo su Luku

Į mokyklą - su pižama...

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Gediminas Minkus, Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis, sugrįžęs po metų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pastebėjo, jog pasikeitė ne tik jis. Daug kas pasikeitė gimnazijoje. Sugrįžę iš užsienio moksleiviai į mokyklos gyvenimą įneša gerų naujovių. Pasak gimnazisto, mokykloje neseniai įvestos moksleivių drausmės kortelės pamažu duoda gerų vaisių.

Tvirtino tikėjimą ir žinias

2001-2002 mokslo metais jaunuolis mokėsi Milvokio mieste (Viskonsino valstija), Marketo universiteto aukštojoje mokykloje (Marquette university high school), kurios edukacinė sistema yra panaši į Kauno technologijos universiteto gimnazijos. Gediminas laimėjo ,,Global Outreach“ programą, kurioje dalyvavo Rytų Europos moksleiviai. Atrankos konkursas vyko keliais etapais. Anot Gedimino, pats atsakingiausias buvo paskutinysis etapas. Teko dalyvauti pokalbyje su mokyklų vadovais, atvykusiais iš JAV vykdyti šios atrankos. Šios programos tikslas - padėti pokomunistinių šalių jaunimui sustiprinti tikėjimą, įgyti žinių, pažinti pasaulį. Iš Lietuvos buvo pakviesti keturi moksleiviai: du kauniečiai, vilnietė ir alytiškė.
Gediminas Kauno jėzuitų gimnazijoje mokosi nuo penktos klasės. Tiek pat metų vienuoliktokas patarnauja per šv. Mišias Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Jaunuolis sakė, jog už tai dėkingas savo mamai, paskatinusiai eiti į bažnyčią. Ji kilusi iš saleziečio kunigo S.Petraičio giminės, yra šio kunigo dukterėčia, todėl šeimoje visuomet buvo puoselėjamos ir saleziečių skleidžiamos vertybės: pamaldumas, išsilavinimas, pagalba stokojantiesiems. Taip pat vaikinas sakė, jog yra dėkingas kun. Leonardui Jagminui, SJ, kuris vaiką sudomino ir jėzuitų idėjomis. Vaikinas daug ko išmoko ministrantų kursuose. Turi jų baigimo pažymėjimą.

Griežta drausmė skatina pasitempti

Mokykla, kurioje teko praėjusiais metais mokytis, taip pat priklauso jėzuitų ordinui. Joje, be direktoriaus, dar keturi dvasininkai dėstė įvairius dalykus. Jam ypač didelį įspūdį paliko kunigas, dėstęs Amerikos istoriją.
Mokslo metai šioje mokykloje prasidėjo rugpjūčio 26 dieną. Mokslas yra mokamas. Mokestis už vienerius mokslo metus sudaro apie dešimt tūkstančių dolerių. Pasak Gedimino, čia ypač griežta tvarka ir drausmė. Kiekvienas tvarkos ar drausmės pažeidimas pažymimas moksleivio drausmės kortelėje. Keturis baudos taškus gavęs moksleivis gali būti pašalintas iš mokyklos. Ypač griežtai pedagogai vertina rūkalius ir tuos, kurie nelanko pamokų. Griežtai draudžiama vartoti narkotikus ar alkoholinius gėrimus. Vien berniukams skirtoje mokykloje mokėsi nemažai juodaodžių, taip pat jaunuolių iš Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos. Nors vaikinai gana draugiški, tačiau iš pradžių į atvykėlius iš Rytų Europos buvo žiūrima gana atsargiai. Mokykloje mokėsi ne vien katalikiškų šeimų vaikai. Dar buvo musulmonų ir kitus tikėjimus išpažįstančių jaunuolių.
Pasak Gedimino, kai jie atskrido į JAV, savaitę praleido jaunimo stovykloje. Čia jaunuoliai ne tik tobulino anglų kalbą, bet ir buvo mokomi, kaip naudotis skalbimo mašina, įvairiais virtuvės įrenginiais, buvo gerinami jų higienos įgūdžiai.

Lietuvės žlugto nebevelėja

Gediminas nusišypso prisiminęs, kaip kartą ten dirbusi viena mergina pasiteiravo, ar tiesa, kad Lietuvoje moterys tebevelėja žlugtą upėse... Lietuvis stengėsi kuo daugiau papasakoti apie savo šalį, šiandieninį gyvenimą, mokslo, kultūros, švietimo laimėjimus. Tąkart jis aną merginą patikino sakydamas, jog ir mūsų šalies žmonės naudojasi visomis šiuolaikinėmis technologijomis. Galbūt visko turi mažiau negu amerikiečiai, bet yra pakankamai aukšta kultūra ir gyvenimo lygis. Paaiškino, kad kaip jų didelėje valstybėje yra skurdžiai vargšų kvartaluose gyvenančių žmonių, taip dabar yra ir pas mus. Tačiau žmonės stengiasi pagerinti savo šalies ekonomiką bei savo gyvenimo kokybę.
Taip pat vaikinas visiems dažnai ir kantriai aiškino, kad Lietuva nepriklauso Rusijai, o Arvydas Sabonis ir Žydrūnas Ilgauskas, garsūs Lietuvos krepšininkai, yra lietuviai. Šiuos sportininkus Gedimino bendramoksliai laikė rusais. Beje, su Ž.Ilgausku Gediminui kartą teko pabendrauti po varžybų. Moksleivis paprašė apsauginio, kad leistų susitikti su tautiečiu. Apsauginis tuoj pat paklausė sportininko, ar šis sutinka. Krepšininkas Gediminui paliko labai gerą įspūdį, buvo mažakalbis, bet labai nuoširdus ir draugiškas. Kaip jaunimas sako, ,,nepasikėlęs“. Pasak Gedimino, amerikietiškas gyvenimo būdas skatina nuolat siekti naujų laimėjimų, nesustoti ties tuo, kas pasiekta.
Tam, kad vaikinai galėtų į save pažvelgti iš šalies ir įvertinti tvarkos ir atsakomybės svarbą, kartą per mėnesį į mokyklą yra privaloma ateiti vilkint pižama arba išvirkščiu švarku. Tąkart Gediminas, prieš eidamas į mokyklą, nusifotografavo. Kai nori pralinksmėti pats ir prajuokinti kitus, parodo šią nuotrauką. Dar vienas iš amerikiečių ugdymo sistemos pavyzdžių, kai atsisakoma tokių pamokymų: ,,būk tvarkingas, išsiblizgink batus, nešiukšlink“. Ryškiausias blogo elgesio pavyzdys - išmesti šiukšlę pro automobilio langą. Šiukštu.

Amerikoje įgijo drąsos

Besimokydamas Milvokyje, lietuvis ne tik įgijo daug žinių. Moksleivis ketina studijuoti ekonomikos mokslus, tad buvo pasirinkęs tiksliųjų dalykų profilį. Anot jo, ypač plačiai ir nuosekliai čia buvo mokoma matematikos. Teorija visuomet buvo grindžiama praktika. Čia labai svarbu išmokyti moksleivius viską pritaikyti praktiškai. Kad ir tai: jei kada nors sumanytų pats pasistatyti namą ar garažą, kaip reikėtų atlikti reikalingus apskaičiavimus. Taip pat moksleivis buvo pasirinkęs anglų kalbą ir JAV literatūrą bei istoriją, gilino informatikos žinias.
Gediminas sakė, jog mokykla buvo ypač gerai aprūpinta šiuolaikine technologine įranga, kuri naudojama kiekvienoje pamokoje. Pamokos iliustruojamos pagalbine medžiaga. Mokymosi laikas pamokoje panaudojamas maksimaliai efektyviai. Moksleiviams nereikia nusirašinėti užduočių, o mokytojui po kelis kartus diktuoti taisyklių, formulių. Viskas tuoj pat projektoriumi parodoma ekrane. Mokymo procesas kompiuterizuotas. Žinios vertinamos pirmosiomis abėcėlės raidėmis. A su pliusu, A ir A su minusu atitinka 100 ir 97 procentus.
Moksleivių žinios tikrinamos testais, kurie patikrinami kompiuterizuotai. Pedagogas neapkraunamas darbu - nereikia atskirai tikrinti kiekvieno lapo. Jie didelį dėmesį skiria tiesioginiam bendravimui, diskusijoms. Pamoka čia pirmadieniais ir penktadieniais trunka keturiasdešimt vieną, o antradieniais ir trečiadieniais - keturiasdešimt septynias minutes. Ketvirtadienis - liturgijos diena. Taip pat moksleiviai gali vykti į specialius rekolekcijų namus. Šie namai yra labai gražioje vietoje, prie ežero. Gediminas dalyvavo Kairos ir Teko rekolekcijose, kurias vedė patys moksleiviai. Čia buvo kalbama apie lyderiavimą, žmogiškų vertybių ugdymą savyje.
Pasak Gedimino, čia jis įgijo daugiau drąsos ir pasitikėjimo. Sugrįžęs iš JAV, moksleivis susidomėjo politika. Šį rudenį jis tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Kauno Centro skyriaus nariu.
Gediminas aktyviai dalyvauja mokyklos Moksleivių tarybos veikloje, yra Elgesio vertinimo tarybos narys. Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai, kurie mokėsi kitose šalyse, kaip pažangų dalyką įdiegė jau minėtas moksleivių drausmės korteles. Pažeidusieji drausmę keletą kartų privalo ateiti šeštadienį padirbėti į mokyklą: tvarkyti patalpų, dirbti socialinį darbą. Amerikoje į tai žiūrima labai rimtai. Vaikinai kiekvieną savaitę turėdavo eiti į Casa Maria prieglaudą dirbti socialinio bei pagalbinio darbo.

Jaunimas žino pinigų vertę

Gediminas pastebėjo, kad dauguma amerikiečių moksleivių vasarą dirba vadinamojo greito maisto restoranuose, viešbučiuose ir kitur. Dauguma šešiolikmečių turi vairuotojo pažymėjimą ir į mokyklą atvažiuoja savo prakaitu uždirbtu automobiliu. O pas mus tai - retenybė. Dažniausiai mūsų jaunimas puikuojasi tėvų nupirktais daiktais. Ten požiūris toks: jaunuoliai privalo ugdyti gebėjimą apsirūpinti patys. Gediminui taip pat teko paplušėti, kad užsidirbtų pinigų kelionei namo bei pramogoms.

Teko pabūti modeliu bei ministrantu

Vaikinui kartą teko drauge su šeimininkės sūnumi fotografuotis vienam reklaminiam leidiniui. Gediminas gyveno reklamos agentūros savininkės Lori Lins namuose. Išsiskyrusi moteris augina sūnų Trentoną, kuris lankė tą pačią mokyklą kaip ir lietuvis. Lori - nepraktikuojanti katalikė, tačiau Gediminas sugebėjo įtikinti ją Kūčių dieną nueiti į bažnyčią ir paruošti lietuvišką vakarienę su kalėdaičiais.
Šioje šeimoje moksleivis iš Lietuvos šventė septynioliktąjį savo gimtadienį, kuris sutapo su Lori tėčio gimtadieniu. Jis buvo vienas įsimintiniausių Gedo (taip jį vadino draugai) gyvenime, nes jį šventė senelių prieglaudoje, kur jau kelerius metus gyveno globėjos tėtis. Vaikinas pastebėjo, jog amerikiečiai yra labai užsiėmę žmonės, tad savo nusenusių tėvų priežiūrą patiki socialinės globos įstaigoms. Tėvus būtinai aplanko per Padėkos dieną, per Kalėdas.
Vaikinui teko pabūti ir vieno liūdno įvykio dalyviu. Kai mirė Loros tėvas, jie rengėsi į laidotuves. Vaikinas apsivilko tamsiais drabužiais. Tai pamatę, Lori ir Trentonas ėmė juoktis. Paskui paaiškino, jog pas juos nėra tokios tradicijos vilktis tamsiais drabužiais. Lori buvo dėkinga Gediminui, kuris, šv. Mišiose meldžiantis už jos tėtį, patarnavo kunigui.
Vaikinas pasakojo, jog laidotuvių apeigos ten trumpesnės, artimieji atsisveikina su velioniu, tik įleidus karstą į duobę. Įmetę žiupsnelį žemių, jie apsisuka ir išvažiuoja. Kitą dieną aplanko kapą, kurį kapinių prižiūrėtojai būna sutvarkę pagal jų pageidavimą.
Išvis amerikiečiai įpratę bendrauti labai dalykiškai. Nebendraujama taip šiltai su kaimynais vien tik todėl, kad jie gyvena greta. Bendraujama tik su šeimos draugais. Nors šeima, kurioje lietuvis gyveno, buvo išsiskyrusi, bet Trentono tėtis nemažai bendravo su sūnumi ir jo draugu. Gediminas taip pat nuo mažens augo be tėčio, kuris paliko šeimą, kai jam buvo vos vieneri metai. Jis įpratęs, kad šeimoje daug kuo rūpinasi mama, todėl stengiasi jai padėti. Lori ketina atvykti į Lietuvą susipažinti su Gedimino mama Liuda, dirbančia ,,Drobės“ fabrike inžiniere technologe. Taip pat jai parūpo pamatyti šalį, kurią taip gražiai reprezentavo jos naujasis įnamis - Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas Gediminas Minkus.
Gediminas dėkingas savo globėjai už tai, kad ji supažindino su Amerika, jos kultūros ir mokslo laimėjimais. Apsilankę Floridoje, NASA Džono F.Kenedžio kosminių skrydžių centre, vaikinai patyrė neišdildomų įspūdžių.

Elvyra ŽEIŽIENĖ
Kaunas