Rusija ir islamas

Į Rusijos teritoriją islamas "įžengė" kur kas anksčiau nei į Europą. Istorikų teigimu, tai atsitiko dar 654 metais, arabams užkariavus dabartinį Dagestaną. 737-aisiais, per arabų ir chazarų karą, islamą buvo priverstas priimti chazarų kahanas. Ir nors 809 metais Chazarų kahanato oficialia religija buvo paskelbtas judaizmas, dauguma chazarų liko musulmonais. Vėliau jie asimiliavosi su Pavolgio, Krymo, Šiaurės Kaukazo tautomis, irgi įvairiu metu priėmusiomis islamą. Nežinia, ar tai tikras istorinis faktas, bet įvairūs šaltiniai mini, kad dar 987-aisiais Kamos bulgarų pasiuntiniai pradėjo siūlyti islamą Kijevo Rusiai. Mat jos kunigaikštis Vladimiras, kaip teigiama, buvo nusprendęs pakeisti tikėjimą, todėl musulmonų pasiuntiniai ir atskubėjo į Kijevą. Remiantis musulmonų istorikais, kunigaištis Vladimiras gana palankiai sutiko "agitatorius", apdovanojo juos ir net nusiuntė kelis savo pasiuntinius į Chorezmą. Šie, kaip rašoma musulmonų knygose, ten priėmė islamą. O kunigaikštis Vladimiras nepriėmė islamo vien todėl, kad jokiu būdu nesutiko atsisakyti labai mėgtos kiaulienos ir vyno. 1237-1240 metais atėję mongolai iškart susidūrė su islamo įtaka ir jau 1256-aisiais Aukso ordos chanu tapo musulmonas. Aukso ordoje islamas visiškai įsiviešpatavo 1312 metais ir tapo visų jos gyventojų nuo Krymo iki Sibiro religija. Žinoma, kad Aukso orda turėjo didžiulę įtaką Rusijai (Rusiai). Juk net 17 proc. rusų didžiūnų aristokratų buvo kilę iš žlugusios Aukso ordos. Vėliau prie Maskvos prijungus Astrachanės ir Kazanės chanatus, musulmoniška aukštuomenė gerokai pagausėjo. Beje, musulmonai vadino Rusijos carą "ak adišachu" (baltuoju caru) ir laikė Maskvą Aukso ordos įpėdine. 1773-aisiais Jekaterina II paskelbė įstatymą "Dėl visų religijų toleravimo", tačiau labai stiprėjanti Stačiatikių Bažnyčia, padedant Jekaterinai II ir kitiems carams, greitai Rusiją pavertė tautų kalėjimu.
Labai įdomus buvo 1917 metais užgrobusių valdžią komunistų požiūris į islamą. Iš pradžių koketuota su musulmonais, netgi bandyta teigti, kad bolševizmas ir islamizmas yra vos ne natūralūs sąjungininkai. Tačiau labai greitai požiūris pasikeitė, ir prieš musulmonus prasidėjo žiaurios represijos. Šiaurės Kaukazo ir Vidurinės Azijos musulmonai ilgai priešinosi, bet buvo palaužti. Bolševikų terorą musulmonai vertino ne tik kaip politinį persekiojimą, bet ir kaip mėginimą sunaikinti jų tautinį bei kultūrinį savitumą.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai oficialusis Kremlius ėmė vis dažniau kalbėti apie vachabizmo, kaip radikalios islamo krypties, pavojų. Anksčiau buvo vengiama užsiminti apie tokius dalykus, kaip apie civilizacijų - krikščioniškosios ir musulmoniškosios - kovą, tačiau dabar, ypač po tragedijos Jungtinėse Valstijose, apie tai prabilta viešai. Didžiausiu pavojumi Rusijai skelbiama Čečėnija ir visas Šiaurės Kaukazas. Kita vertus, Maskva, ginklais ir finansiškai remdama Šiaurės Aljansą, kovojantį su Talibano režimu, tuo pačiu užsitraukia nemažos dalies musulmonų neapykantą, atsiradusią ypač po Sovietų Sąjungos invazijos Afganistane. Maskva tebesikiša į Afganistano ir Tadžikistano reikalus, vis dar mėgina žaisti Bosnijos korta, kai tariamai buvo gintos serbų stačiatikių teisės. Žinoma, kad, pavyzdžiui, čečėnų kovotojai, deklaruojantys ištikimybę islamo principams, paprasčiausiai neturi kitos išeities. Ilgus amžius kovojantiems su Rusija čečėnams islamas yra natūrali pasipriešinimo ideologija. Aišku, komunistinė ir "patriotinė" Rusijos spauda nuolatos primena, kad Jungtinės Valstijos stengiasi pasinaudoti musulmonais, siekdamos kontroliuoti Kaspijos jūrą ir jos naftą. Vis dar skelbiama, kad Saudo Arabijos dosniai remiami vachabitai per Dagestano teritoriją nori sukurti koridorių, kuris sujungtų Čečėniją su Kaspija ir Azerbaidžanu. Taigi Kremlius, pradėjęs kalbėti apie islamo pavojų, turi savų tikslų. Ir ne tik galutinai palaužti Čečėniją. Toks pavojus veikiausiai egzistuoja, tačiau jį sukurti padėjo pati Sovietų Sąjunga, kurios įpėdinė Rusija dabar srebia tą viralą.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"