Atnaujintas 2003 m. vasario 21 d.
Nr.15
(1119)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Susitiko Popiežius ir JT generalinis sekretorius

JT generalinis sekretorius Kofis Ananas ir popiežius Jonas Paulius II pabrėžė lemiamą Jungtinių Tautų vaidmenį Irako konflikte. Susitikime Romoje abu jie buvo vieningos nuomonės, kad krizė turi būti sureguliuota taikiai

JT generalinis sekretorius Kofis Ananas ir popiežius Jonas Paulius II pabrėžė lemiamą Jungtinių Tautų vaidmenį Irako konflikte. Susitikime Romoje abu jie buvo vieningos nuomonės, kad krizė turi būti sureguliuota taikiai. K.Ananas ir Popiežius atkreipė dėmesį į irakiečių kančias dėl dvylika metų besitęsiančio ekonominio embargo, kurį JT paskelbė 1990-aisiais, po Irako invazijos į Kuveitą. Popiežiaus audiencija truko apie pusvalandį. K.Ananas kalbėjosi ir su kardinolu Rožeru Ečegerajumi, kuris praėjusią savaitę grįžo iš Bagdado, kur buvo susitikęs su Irako prezidentu Sadamu Huseinu ir perdavė jam Popiežiaus laišką. Po savo viešnagės jis kalbėjo apie viltį krizėje. „Taika dar yra įmanoma, - grįžęs į Romą sakė kardinolas R.Ečegerajus. - Iš labai arti girdėjau šauksmą irakiečių tautos, iškentėjusios du karus. Tai tauta, kuriai reikia taikos, kuri trokšta oriai, laisvai gyventi, kuri nori gerų santykių su kitomis tautomis. Šiandien gyvename lemtingomis dienomis, nuo kurių priklauso taikos likimas. Todėl dar kartą kreipiuosi į viso pasaulio sąžines ir prašau, kad būtų padaryta viskas, kas įmanoma, vardan taikos, nes šiandien tikrai taika dar įmanoma“, - pirmadienį Romos oro uoste kalbėjo iš Irako parvykęs kardinolas, kuris antradienio rytą susitiko su Popiežiumi ir jį informavo apie savo misijos rezultatus. Popiežius ir toliau yra ryžtingas karo Irake priešininkas.


Griaunamas ne tik NATO aljansas, bet ir Europos Sąjunga

Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas grubiai užsipuolė Vilniaus dešimtuko - Rytų ir Vidurio Europos valstybes už jų išreikštą pritarimą Jungtinių Valstijų pozicijai Irako klausimu. Ž.Širakas netgi užsiminė, jog šalims kandidatėms geriau patylėti, nes jos gali būti ir nepriimtos į ES. Kai kuriems Vakarų, o ypač Vašingtono politikams toks Prancūzijos prezidento elgesys, kartu su Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu neseniai sukėlusiais krizę NATO aljanse, darosi visiškai nesuprantamas. Kaip ir vasario 8 dieną paskelbtas bendras Paryžiaus, Berlyno ir Maskvos pareiškimas, kuriame nutarta kartu priešintis JAV politikai Irako klausimu. Praėjusį antradienį paskelbtas Ž.Širako pareiškimas parodė, kad jis siekia suskaldyti ir Europos Sąjungą. Netgi naujasis Ž.Širako sąjungininkas Rusijos prezidentas V.Putinas, bent jau kol kas, nedaro panašių pareiškimų neseniai išsivadavusių nuo komunizmo valstybių atžvilgiu.


Nepalaužiama čečėnų tauta

Rusijos vykdomas kolonijinis karas ir genocidas Čečėnijoje neturi analogų pasaulio istorijoje. Tai prasidėjo daugiau kaip prieš 300 metų, kai carinė Rusija pradėjo karus Čečėnijoje.
Čečėnija 1859 metais praranda nepriklausomybę po beveik 100 metų trukusio Rusijos kolonijinio karo, kai iš trijų milijonų čečėnų liko apie 116 tūkstančių. Čečėnai dažnai sukildavo prieš pavergėjus.
1944 m. vasario 23-25 d. sovietai ištrėmė į Kazachstaną, Sibirą ir Vidurinę Aziją visus čečėnus (520 tūkstančių). Šioje trėmimo operacijoje dalyvavo apie 200 tūkst. Raudonosios armijos, NKVD ir KGB karininkų ir kareivių. Per trylika tremties metų žuvo apie 70 proc. ištremtųjų.
1991 m. lapkričio 1 d. Čečėnijos tauta atkuria nepriklausomybę. Išrenka Prezidentą, Parlamentą, sudaroma Vyriausybė.
1994 m. gruodžio 11 d. Rusija prieš Čečėniją pradeda kolonijinį karą, trukusį dvejus metus.