XXI amžius

Senatvės uostas

Sausio 5-ąją Joniškio parapiniai senelių globos namai "Santara" šventė penktąsias įsikūrimo metines. Senatvės uoste laimingas dienas dabar leidžia 21 prispaustas ligų ar artimųjų netekęs žmogus.

Sandėliu paverstas namas atgijo

"Santaros" direktorius mons. Juozas Dobilaitis pasakojo, jog mintis įkurti tokius namus kilo tada, kai Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius paragino parapijas daugiau dėmesio skirti vargstantiems žmonėms, steigti jiems globos namus ar kažką panašaus. Senelių globos namus panūdo turėti Joniškio parapija.
Ėmė ieškoti patalpų, dairėsi jų nusipirkti, tačiau tinkamų nerado. Buvo prisiminti kažkada parapijai priklausę Šv.Vincento draugijos senelių globos namai. Prireikė pusmečio, kad gautų pastato nuosavybės aktą.
Iš pradžių tuose namuose buvo įkurtos medicinos įstaigos, vėliau pastatas buvo perduotas pasienio policijai. Dar po kurio laiko paverstas sandėliu. Statiniui reikėjo neatidėliotino kapitalinio remonto iš išorės ir iš vidaus. Visi darbai kainavo 300 tūkst. litų. Pusę lėšų suaukojo iš Joniškio krašto kilę, bet Amerikoje gyvenantys žmonės, kitą pusę - Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos parapijiečiai.
Senelių išlaikymą remia rajono savivaldybė
Globos namuose iš pradžių buvo apgyvendinta daugiau nei dešimt senyvo amžiaus vienišių. Dabar čia gyvena 21 senolis, keletas jų - šiauliečiai.
Globos namai su rajono savivaldybe yra sudarę bendros veiklos sutartį. Savivaldybė turi teisę namuose apgyvendinti dešimt savo kandidatų, likusius pasirenka parapija. Į senelių išlaikymo fondą paimama 80 proc. jų pensijos, bet ne daugiau kaip 276 litai. Aukomis paremia parapijiečiai - atneša vaisių ir daržovių.

Reikėtų salės susirinkimams

Mons. J.Dobilaitis džiaugėsi, kad juntamą paramą skiria savivaldybė. Atidavė nenaują mikroautobusą, tad yra kuo nuvežti globotinius į polikliniką. Tolimesnėms išvykoms autobuso nenaudoja - dauguma vienišių yra silpnos sveikatos. Pasidomėti jų gyvenimu užsuka rajono meras ar globos ir rūpybos skyriaus darbuotojai.
Medicininę pagalbą be atskiro atlyginimo suteikia gydytojos Janina Mažutavičienė ir Egidija Sudeikienė. Ne kartą nemokamai malkų atvežė miškų urėdija, Kalėdoms dovanojo eglutę. Verslininkas Romualdas Gadeikis kaip labdarą pristatė akmens anglių. UAB "Joniškio duona" palepina duonos ir pyrago gaminiais.
Globos namuose yra koplytėlė, tačiau trūksta salės susirinkimams ar minėjimams. Neliktų problemos pastačius priestatą, tačiau tokiai statybai nėra lėšų.

Atmintimi galėtų pasigirti

Seniausia pagal amžių globotinė - Kleofa Bičiušaitė. Iš Veršių kaimo kilusiai senolei gegužės 13-ąją sukaks 100 metų. Drąsios ir guvios senučiukės amžiumi galima ir suabejoti. Kleofos giminaičiai iš archyvo gavo dokumentus, išduotus 1939 metais ir patvirtinančius jos ilgą gyvenimą. K.Bičiušaitė neturėjo savo šeimos, bet ją lanko Akmenėje gyvenantys giminaičiai.
Septynis brolius ir vieną seserį turėjusi Kleofa gyva liko viena. Senolei svaigsta galva, skauda kojų sąnarius, ji silpnai mato, tačiau stengiasi pati nueiti pasimelsti į koplytėlę.

Už poterių mokymą sėdėjo kalėjime

Kleofa mėgo atsiskyrėlišką gyvenimą. Ji negalvojo kurti šeimos. Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Marijampolės vienuolyną. Dirbo spaustuvėje ir mokėsi. Gauti amžinuosius vienuolės įžadus sutrukdė atėjusi sovietinė valdžia. Ji nacionalizavo vienuolyno pastatą, o jo gyventojoms įsakė skirstytis. Vienuolyno vyresnioji Kleofai pasakė: jeigu keistųsi valdžia, tik tokiu atveju ji galėtų grįžti atgal.
K.Bičiušaitė dirbo tėvų ūkyje netoli Žagarės. Šienavo, arė ir akėjo laukus, sėjo grūdus. Nepamiršo ir tikėjimo. Eidama per parapijas, mokė vaikus poterių, ruošė juos išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai. Už nepaklusnumą valdžiai teismas jai skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kalėjime išsėdėjo tik mėnesį. Nuo tolimesnės bausmės buvo atleista, kai parašė laišką į Vilnių.

Senučiukė - išprususi moteris

Trūko dvejų mokslo metų, kad Kleofa gautų vidurinį išsilavinimą. Gyvenime ji perskaitė daug knygų. Keliolika jų laiko knygdėtėje prie lovos. Skaityti knygų dabar nebegali dėl sutrikusio regėjimo. Joniškio medikai neranda globotinei tinkamų akinių.
Graži Kleofos rašysena, popieriuje išdėliotos sklandžios jos mintys. Ji yra parašiusi ne vieną eilėraštį. Senolė netgi dalyvavo eilėraščio konkurse, skirtame Joniškio bažnyčios 100-mečiui pažymėti.
K.Bičiušaitė turi ir dailininkės gabumų. Paprašyta savo darbus noriai rodo. Karpinių albumą dovanojo vyskupui J.Steponavičiui. Imdamas jį, bažnyčios patriarchas savamokslei menininkei sakė, kad tokios gražios dovanos dar niekas jam neįteikė.

Dirbant globos namuose atsirado naujų pomėgių

Parapinių senelių globos namų "Santara" darbuotojus renka mons. J.Dobilaitis. Jo pakalbintas Pranas Steponavičius mielai sutiko eiti dirbti ūkvedžiu.
Koncertuoti seneliams kartą atvyko Joniškio etnografinis ansamblis "Kuparas". Jo vadovei Ritai Mikalauskienei Pranas prasitarė namuose kartais virkdąs armoniką. Moteris pakvietė jį įsitraukti į "Kuparo" veiklą. Joniškietis neblogai pasirodė konkurse "Linksmoji armonika 2001". Iš Utenos muzikantas parsivežė dailininko pieštą savo draugišką šaržą.
P.Steponavičius teigė, kad repeticijos "Kupare" privertė jį kitomis akimis pažvelgti į gyvenimą. Niekieno neprašytas joniškietis pradėjo rinkti ansamblio istoriją. Sukaupė nemažą pluoštą laikraščių iškarpų ir nuotraukų. "Skaityti ansamblio metraštį galės atėjusieji po mūsų", - sakė 61 metų ūkvedys.
Ne vienerius metus statybos inžinieriumi dirbęs P.Steponavičius ketina padaryti ką nors gražaus iš medžio. Pats pasidirbo medžio tekinimo stakles. Kas žino, gal po metų kitų ūkvedys Joniškį stebins medžio dirbiniais.

Bronius VERTELKA

Joniškis