Spinduliavęs dvasine didybe
Minint "Opus Dei" įkūrėjo 100-ąsias
gimimo metines, laukiama jo kanonizavimo
Daugelyje pasaulio šalių "Opus
Dei" bendruomenėse ir platesniu mastu sausio 9 dieną paminėtos
šios katalikiškos organizacijos, turinčios personalinės prelatūros
statusą, įkūrėjo palaimintojo Chosėmarijos Eskrivos (1902-1975)
gimimo 100-osios metinės. Ta proga Romos popiežiškajame "Santa
Croce" universitete surengtas kongresas "Kasdienio gyvenimo
kilnumas", kuriame pranešimus skaitė ne tik katalikų, bet
ir kitų denominacijų pranešėjai.
Jau baigiamas 1992 metais beatifikuoto palaimintojo Ch. Eskrivos
kanonizacijos procesas: gruodžio 20 dieną buvo paskelbtas popiežiaus
Jono Pauliaus II patvirtintas dekretas apie pripažinimą moksliškai
nepaaiškinamo išgijimo, įvykusio užtarus palaimintajam. Būtent
maldoms, prašant "Opus Dei" įkūrėjo užtarimo, priskiriamas
gyvybės išgelbėjimas vieno Ispanijos gydytojo, kuris dėl ilgalaikio
rentgeno spindulių poveikio sirgo paskutine odos vėžio stadija.
Stebuklingai pasveikęs gydytojas nebuvo "Opus Dei" narys,
tik turėjo kortelę su palaimintuoju Ch. Eskrivos atvaizdu, kurioje
buvo išspausdinta malda. Pristatydamas dekretą apie stebuklo pripažinimą,
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Chosė Saraiva
Martinsas sakė, kad palaimintasis Ch. Eskriva buvo "viena
žymiausių Bažnyčios figūrų XX amžiuje. (...) Su nepailstamu uolumu
jis skatino pasauliečių šventumą ir per daugelį iniciatyvų nešė
Evangelijos raugą šiuolaikinei visuomenei".
Chosėmarija Eskriva de Balageras gimė 1902 m. sausio 9 d. Ispanijoje,
Aragono provincijos Barbastro mieste. Studijavo teisę, vėliau
- teologiją ir 1925 m. kovo 28 d. Saragosoje gavo kunigystės šventimus.
Nuo 1927 metų kunigavo Ispanijos sostinėje Madride, kur ypač rūpinosi
socialiai apleistais žmonėmis, gyvenančiais didmiesčio skurdžių
kvartaluose. Stiprindamas pasauliečių apaštalavimą, 1928 m. spalio
2 d. įsteigė "Opus Dei" (lot. Dievo darbas) sąjūdį,
kuris iš pradžių buvo vyrų organizacija, bet nuo 1930 metų jame
pradėjo darbuotis ir moterų. Palaimintojo Ch. Eskrivos idėja buvo
labai paprasta: kasdienis gyvenimas ir darbai turi padėti skleisti
šventumą - profesinė veikla, asmeninių, šeimyninių bei visuomeninių
pareigų atlikimas tuo pačiu perkeliamas į apaštalavimą gyvenamoje
aplinkoje.
"Opus Dei" bendruomenės dėl palaimintojo Ch. Eskrivos
katechetinių principų aktualumo ir modernumo (vienas iš šių principų
- "be laisvės negalima mylėti Dievo") ėmė sparčiai plisti
Iberijos pusiasalyje, Europos šalyse ir visame pasaulyje. Ch.
Eskrivos raštai, ypač žymiausia 1934 metais išleista knyga "Kelias",
buvo išplatinti milijoniniais tiražais daugeliu kalbų. 1943 m.
vasario 14 d. jis įsteigė Šventojo Kryžiaus kunigų draugiją, glaudžiai
susijusią su "Opus Dei" sąjūdžiu, kurio nuostatas Šventasis
Sostas patvirtino 1950 metais. Iki pat savo mirties 1975 m. birželio
26 d. Ch.Eskriva rūpinosi "Opus Dei" veikla, nuolat
pateikdavo naujas švietimo bei socialines iniciatyvas. Jo mirties
metais "Opus Dei" turėjo daugiau kaip 60 tūkst. narių,
o dabar šiai personalinei prelatūrai priklauso apie 84 tūkst.
žmonių iš 90 pasaulio šalių, tarp kurių 1600 kunigų.
Čia minimą personalinės prelatūros statusą - kol kas vienintelį
Katalių Bažnyčioje - popiežius Jonas Paulius II suteikė "Opus
Dei" 1982 metais. Pagal Bažnyčios kanonų teisę personalinė
prelatūra, kuri remiasi personaline, o ne, kaip įprasta, teritorine
priklausomybe, yra ypatingas juridinis vienetas, skirtas specialiems
pastoraciniams uždaviniams vykdyti. Vadinasi, "Opus Dei",
kurios prelatu šiuo metu yra vyskupas Chavjeras Ečeverija, rūpinasi
savo kunigų rengimu ir išlaikymu, kartu sielovadinius planus derindama
su vietos dieceziniais vyskupais. Taip pat ir 98 proc. "Opus
Dei" narių sudarantys pasauliečiai, įsitraukdami į prelatūrą
sutartinės narystės pagrindu, neatsisako savo ryšių su vietine
parapijos bendruomene.
Ch.Eskrivos, palaidoto "Opus Dei" priklausančioje Romos
Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, beatifikacijos
byla pradėta 1981 m.vasario 19 d. Jo beatifikacijos iškilmėse
Romoje 1992 m. gegužės 17 d. dalyvavo ypač daug tikinčiųjų - beveik
200 tūkstančių, kaip nė vienose kitose tokiose iškilmėse. Tiesa,
tuo metu pasaulietinėje žiniasklaidoje buvo kilęs tam tikras šurmulys
dėl monsinjoro Ch.Eskrivos beatifikacijos spartos - nuo jo mirties
iki paskelbimo palaimintuoju buvo praėję tik 17 metų. Tačiau,
kaip aiškino palaimintojo bylos postulatorius kunigas Flavijus
Kapučis, beatifikacijos proceso sparta pirmiausia buvo susijusi
su tuo, kad jis vyko pagal naujas popiežiaus Jono Pauliaus II
1983 metais paskelbtas beatifikacijos procedūras. Dėl spartesnės
beatifikacijos gauta apie 6 tūkst. raštiškų prašymų, kuriuos pasirašė
69 kardinolai, 241 arkivyskupas ir 987 vyskupai.
Tai, kad "Opus Dei" įkūrėjas netrukus bus paskelbtas
ir šventuoju, teigiamai įvertino didelis šios organizacijos rėmėjas
Austrijoje kardinolas Francas Kioningas. Gruodžio pabaigoje Ispanijos
laikraščiui "La Vanguardia" duotame interviu Vienos
arkivyskupas emeritas sakė: "Kanonizacija reiškia, jog Ch.Eskriva
yra ne tik ypatinga asmenybė, bet ir turtas, kuris priklauso visai
Bažnyčiai". Jis priminė, kad "Opus Dei" įkūrimo
iniciatyva, kaip ir daugelis naujovių Bažnyčioje, iš pradžių buvo
sutikta gana skeptiškai. "Žmonės klausė: ko jie nori? Kas
jie yra? Kas už to slepiasi? Juk per daugelį amžių buvo ir kitų
daug žadančių judėjimų, kurie arba greitai suliepsnojo ir užgeso,
arba paslydo, įgydami sektantiškų bruožų, - kalbėjo 96 metų kardinolas
F.Kionigas. - Juk nėra lengva patraukti žmones, kurie yra kupini
neigiamų abejonių. Ką tai reiškia, "Opus Dei" patyrė
savo kūnu, kol rado savo vietą Bažnyčioje". Kardinolas prisiminė,
kad su Ch.Eskriva susipažino per II Vatikano Susirinkimą. "Jis
buvo žmogus, kuris, mano manymu, spinduliavo dvasine didybe. Jis
labai dimėjosi Susirinkimu, daug keliavo, rūpinosi pasauliečių
apaštalavimu". Būtent naujo pasauliečių vaidmens Bažnyčioje
atskleidimas ir buvo didžiausias palaimintojo Ch.Eskrivos nuopelnas.
Gavęs tuometinio Vienos arkivyskupo ordinaro kardinolo F.Kioningo
leidimą, 1957 metais "Opus Dei" įsikūrė Austrijoje.
Dabar prelatūra šioje šalyje turi apie 350 narių, kurių dauguma
yra santuokoje gyvenantys pasauliečiai - advokatai ir mokytojai,
namų šeimininkės ir valstiečiai, medikai ir muzikai. Austrijoje
taip pat yra 20 "Opus Dei" kunigų ir diecezinis vyskupas
Klausas Kiungas, kuris iki vyskupo konsekracijos 1989 metais buvo
"Opus Dei" regioniniu vikaru Austrijoje. Vienoje veikiantis
"Opus Dei" centras koordinuoja prelatūros veiklą Vidurio
ir Rytų Europos šalyse.
Mindaugas BUIKA
© 2002 "XXI amžius"
