Atnaujintas 2002 m. sausio 11 d.
Nr.3
(1010)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Laikas
Darbai
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Ilgisi diktatūros

Prieš 12 metų (1989 m. gruodžio 25 d.) buvo sušaudytas Rumunijos prezidentas, komunistų partijos generalinis sekretorius, "didysis pasaulio medžiotojas", nukarūnuotas Rumunijos karalius, vienas žiauriausių komunistinės Rytų ir Vidurio Europos diktatorių Nikolajė Čaušesku. Kartu su diktatoriumi buvo sušaudyta ir jo žmona Elena. Kai 1965 metais N.Čaušesku tapo Rumunijos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, valdžios godulys, kurio jis nepajėgė atsikratyti iki gyvenimo pabaigos, vis stipriau jį užvaldė. Jau 1967 metais N.Čaušesku užėmė aukštas pareigas. Jis buvo Valstybės tarybos pirmininkas, vyriausiasis kariuomenės vadas, Socialistinės vienybės fronto Nacionalinės tarybos vadovas. 1968-aisiais N.Čaušesku - Rumunijos prezidentas. Pirmąjį dešimtmetį valdė vienas, bet į visus reikalus, susijusius su Rumunijos valdymu, kišosi jo žmona Elena. Ji sugebėjo tapti antruoju partijos ir valstybės žmogumi, o "mokslinėje veikloje" iškilo iki "daktaro" ir netgi Rumunijos mokslų akademijos nario. Kaip rašė buvęs Rumunijos mokslų ministerijos pareigūnas Vasilė Krišanas savo knygoje "Medžioklis? Skerdikas Čaušesku!", Rumunijos "šeimininko" žmona Elena buvo tarsi nelabasis, paakinęs N.Čaušesku daryti niekšybes.
Praėjus 12 metų po N.Čaušesku ir jo žmonos sušaudymo, nuskurdusioje Rumunijoje vėl kaip, beje, ir kitose pokomunistinėse valstybėse, neišskiriant ir Lietuvos, vėl ilgimasi "socializmo" ir diktatoriaus bizūno. Kaip teigė persivadinusios komunistų partijos, dabar tapusios Socialistine darbo partija, vienas iš lyderių Konstantinas Krecu, jeigu dabar Čaušesku būtų gyvas, tai prezidento rinkimuose už jį balsuotų 65 proc. rumunų. Tai ne pasigyrimas. Sociologinių apklausų duomenys rodo tokius pat skaičius.
Čaušesku šeimos klanas, terorizavęs Rumuniją, buvo bene pats turtingiausias Europoje, savo struktūra labai primenantis tradicinius mafijos šeimos klanus. Jaunesnysis N.Čaušesku sūnus Niku, pagarsėjęs skandalingomis orgijomis ir žiaurumu, po 1989 metų gruodžio revoliucijos pateko į kalėjimą ir netrukus, sulaukęs 45-erių metų, mirė nuo alkoholizmo, kuris, beje, buvo viso Čaušesku klano rykštė. Diktatoriaus duktė Zoja, 51-erių metų moteris, lydėjusi savo tėvus į visas užsienio keliones, ypač į "supuvusio kapitalizmo" šalis, glėbiais pirkusi prabangiausius drabužius bei papuošalus, dabar ligota, gyvena Budapešte su savo vyru Oprianu. Zoja vos suduria galą su galu, bet ji visada atsisako bendrauti su bet kuo.
Buvęs Čaušesku klano turtas buvo konfiskuotas ir parduotas aukcionuose. Dar praėjusią vasarą buvę Budapešte žmonės pasakojo, jog ir šiandien prabangiose parduotuvėse dar galima nusipirkti daiktų iš Čaušesku garderobo. Pavyzdžiui, N.Čaušesku šilkinius marškinius galima įsigyti už 55 dolerius. Brangiausi daiktai jau seniai parduoti. Antai prabangus sidabro spalvos "Mersedesas", kurį Čaušesku dukra gavo dovanų savo gimtadienio proga, buvo parduotas už 40 tūkst. JAV dolerių. Beje, ne viena Čaušesku dukra nuėjo užmarštin. Pakanka prisiminti garsiąją L.Brežnevo dukterį Galiną, kuri visiškai prasigėrusi mirė 1998 metais Maskvoje. Iš jos irgi buvo atimtas tėvo padovanotas vasarnamis ir daugybė brangenybių. Galiną, kuriai pataikavo visos Maskvos politinis ir intelektualinis elitas, į paskutiniąją kelionę lydėjo tiktai du žmonės...
Įdomu, kad prieš sušaudymą N.Čaušesku 1989 m. gruodžio 10 d. surengė dar vieną didžiulę medžioklę. Iš aptvarų į medžioklės vietą buvo paleista net 5000 fazanų ir diktatorius tuomet nušovė daugiau kaip 500. Vėliau tos medžioklės liudininkai rašė, kad daugelis partinių funkcionierių ir Sekuritatės (komunistinės Rumunijos saugumas) karininkų buvo tiesiog priblokšti tokios užmačios, puotos maro metu. Vienas jų rašė: "Čaušesku iškvošo. Visa Europa bruzda, o jis užsimanė fazanų medžioklės - dabar, kai Rytų bloko šalyse klostosi tokia padėtis ir vyksta šitokios permainos! Kiekgi jis dar laikysis? Kitose Rytų bloko šalyse komunizmui jau atėjo galas. Sunku patikėti, kad pas mus viskas po senovei. Bet kada ir kaip?"
Šiaip ar taip, diktatoriaus dienos jau buvo suskaičiuotos, o 1989 m. gruodžio 21 d. atėjo ir jo eilė. Tą dieną Bukarešte įvyko didelis mitingas. Keista, bet tą mitingą organizavo pats Čaušesku, įtikėjęs, kad tai būsiąs jo eilinio pašlovinimo ir komunizmo rėmimo mitingas. Deja, mitingas virto į didžiulę protesto demonstraciją, nukreiptą prieš diktatorių ir komunistų režimą. N.Čaušesku ir jo sūnaus Niku įsakymu prieš demonstrantus buvo panaudota jėga. Žuvo ir sužeista daugybė žmonių. Gruodžio 22 dienos rytą, matydamas, kad Bukarešto gatvės, nepaisant kruvino susidorojimo, užtvindytos žmonių, pasiryžusių aukoti savo gyvybes, N.Čaušesku su pačia sraigtasparniu, o paskui automobiliu mėgino pasprukti. Kur jis bėgo? Į užsienį? Kas būtų jį priėmęs? Kitą dieną abu bėgliai buvo sugauti. Gruodžio 25-ąją, kai krikščioniškoji Europa šventė Kalėdas, buvo sukviestas skubus karo lauko teismo posėdis, kuris Čaušesku porą nuteisė mirties bausme.
Didžiulėse Genše kapinėse Bukarešto priemiestyje yra ir N.Čaušesku kapas. Labai įdomus paminklas: stačiatikių kryžius, o jo viršuje įmontuota... raudona žvaigždė. Tiesa, iki šiol kalbama, jog čia tik simbolinis kapas. Esą N.Čaušesku ir jo žmonos kūnai tuoj po sušaudymo buvo aplieti benzinu ir sudeginti. Todėl retsykiais pasigirsta rumunų komunistų reikalavimai atlikti palaikų ekshumaciją, tačiau tam reikia dukros Zojos sutikimo. Ji kategoriškai atsisako tą daryti.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija