Popiežius kviečia pasaulio religijų lyderius į Asyžių
Kaip manoma Vatikane, į sausio 24
dieną Italijos mieste Asyžiuje vyksiantį pasaulinį Maldos už taiką
susitikimą atvyks maždaug 200-250 įvairių religijų vadovų. Vadinasi,
popiežiaus Jono Pauliaus II pasiūlytas renginys savo mastu gali
pralenkti pirmąjį tokio pobūdžio susitikimą Asyžiuje, kuris vyko
1986 metais. Svarbu pažymėti, kad dalyvauti pažadėjo ir Stačiatikių
Bažnyčios vyriausias vadovas, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus
I bei protestantiškų Bažnyčių aukšto rango atstovai. Atvyks keletas
žymių žydų rabinų, budistų dvasininkų iš Japonijos (kol kas neaišku,
ar dalyvaus Tibeto budistų vadovas Dalai Lama), žinoma, laukiama
islamo pasaulio atstovų.
Pranešama, jog į Asyžių iš Vatikano Popiežius drauge su susitikimo
dalyviais vyks traukiniu. Tam ruošiamas specialus penkių keleivinių
vagonų sąstatas. Kadangi trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje
įrengta Vatikano geležinkelio stotis jau senokai kelionėms nenaudojama,
- Popiežius dabar dažniausiai skraido sraigtasparniais ir lėktuvais,
- tad teko kai ką paremontuoti. Šventojo Tėvo ir jo svečių kelionė
traukiniu simbolizuos draugiškus įvairių tikybų ryšius bei primins
pirmąją popiežiaus Jono XXIII kelionę už Vatikano ribų 1958 metais,
nes tada irgi buvo važiuota traukiniu į Asyžių.
Pagal paskelbtą programą, susitikimas sausio 24-ąją Asyžiaus Šv.Pranciškaus
aikštėje prasidės 11 valandą ryto. Po įžanginės kalbos, kurią
pasakys Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas
kardinolas Fransua Ksavjeras Ngujen Vantuanas, vyks liudijimai,
kuriuos pateiks Stačiatikių Bažnyčios, Anglikonų Bendrijos, kitų
reformacinių Bažnyčių delegatai. Vėliau kalbės induistų, budistų,
judėjų, musulmonų dvasininkai, tradicinių Afrikos tikybų atstovai.
Po pusiaudienio susitikimo dalyviai melsis už taiką skirtingose
Asyžiaus vietose, kurios bus skirtos kiekvienai religijai. Krikščionys
rinksis į Šv.Pranciškaus žemutinę baziliką, kurioje ekumeninei
maldai vadovaus popiežius Jonas Paulius II. Pavakare vėl visi
susirinks į Šv.Pranciškaus aikštę, kurioje po Popiežiškosios tarpreliginio
dialogo tarybos pirmininko kardinolo Frensio Arinzės trumpo mąstymo
anglų, arabų ir italų kalbomis bus perskaitytas susitikimo dalyvių
bendras pareiškimas dėl ryžto kartu darbuotis taikos labui. Paskui
Šventasis Tėvas, drauge su kitų religijų vadovais įžiebęs taikos
žibintą, perskaitys raginimą pasauliui apie taikos įtvirtinimo
gyvybišką reikšmę. Susitikimo dalyviai linkės vieni kitiems taikos
ir ramybės.
Lapkričio 18 dieną skelbdamas savo sprendimą sušaukti Asyžiaus
tarpreliginį susitikimą, Popiežius pažymėjo: "Susidariusi
padėtis dėl išaugusios terorizmo grėsmės tapo tokia dramatiška,
kad mes visi jaučiame poreikį kartu šauktis Dievo". Asyžiuje
pagrindinių pasaulio religijų atstovai "melsis, kad būtų
įveikti pasidalijimai ir kuriama tikra taika". Po rugsėjo
11-osios įvykių dabar daugiausia kalbama apie radikalųjį islamo
terorizmą, todėl Šventasis Tėvas ypač pageidavo, kad "drauge
susitikę krikščionys ir musulmonai skelbtų pasauliui, jog religija
niekuomet neturėtų būti konfliktų, neapykantos ir prievartos priežastimi".
Vėliau Vatikano paskelbtose direktyvose, skirtose sausio 24 dienos
Maldos susitikimo Asyžiuje metu galimoms vietinėms celebracijoms,
pasaulio katalikai buvo pakviesti prisidėti prie Popiežiaus ir
keliauti kaip piligrimams į savo šalies šventoves. Lietuvos vyskupai
irgi sudarė programą tikintiesiems, kurie tomis dienomis galės
dalyvauti pamaldose už taiką mūsų šalies žymiosiose Dievo Motinos
šventovėse ir katedrose. "Bažnyčia įžvelgia piligrimystėje
daugelį krikščioniškų vertybių, - rašoma minėtame Vatikano dokumente.
- Atsiliepiant į Šventojo Tėvo pasiūlymą ir dvasinį pasirengimą
Asyžiaus susitikimui, piligrimystė tampa ženklu tos reikalingos
kelionės, į kurią kviečiamas leistis kiekvienas Kristaus išpažinėjas,
kad galėtų atsiversti". Be to, piligrimystė suteikia tam
tikrą fizinę išraišką kiekvieno krikščionio sampratai, kad jis
nuolat eina istorijos keliais savo kelionėje pas Viešpatį.
Ir 1986-aisiais, ir šiais metais Popiežiaus kvietimas vykti į
Asyžių yra pastanga, kad pasaulio religijos sutartinai liudytų
žmonijai taikos siekimą, tartų vilties žodžius. Antruoju susitikimu
Jonas Paulius II pabrėžtinai kreipėsi į islamo išpažinėjus, ragindamas
drauge su kitų religijų tikinčiaisiais pademonstruoti griežtą
nepritarimą terorizmui ir prievartai. Šiam susitikimui, kurio
idėją, kaip neseniai buvo pranešta, Šventajam Tėvui pasiūlė Ukrainos
Katalikų Bažnyčios kardinolas Liubomiras Husaras per spalio mėnesį
vykusį Vyskupų Sinodą, norėta suteikti ir ryškų ekumeninį bruožą.
Ne veltui jo data parinkta taip, kad susitikimas vyktų per tradicinę
Maldos už krikščionių vienybę savaitę, Bažnyčioje minimą sausio
18-25 dienomis.
Kaip prieš anuomet vykusį pirmąjį tarpreliginį susitikimą Asyžiuje,
taip ir dabar kai kurie ypač konservatyvūs tikintieji gali tvirtinti,
kad neva kyla pavojus "susimaišyti religijoms" arba
atsirasti sinkretizmui.
Tačiau, kaip pabrėžė sausio pradžioje Vatikano laikraštyje L'Osservatore
Romano publikuotame komentare Popiežiškosios krikščionių vienybės
tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis, baimė dėl sinkretizmo
Asyžiaus susitikime neturi jokio pagrindo. Krikščionių ir kitų
religijų vadovai į šv. Pranciškaus miestą renkasi melstis, bet
jie melsis ne kartu, priminė kardinolas. (Kaip nurodyta susitikimo
programoje, atskirų religijų išpažinėjai Asyžiuje melsis skirtingose
vietose.) Žinoma, bus išreikšta visų pagarba Dievui ir religinėms
vertybėms, gyvybei ir taikos tarp žmonių siekimui, tačiau tai
nėra sinkretizmas.
Kardinolas V.Kasperis perspėjo, kad nereikia painioti tarpreliginio
dialogo ir ekumeninio bendravimo tarp įvairių konfesijų krikščionių.
Čia yra aiškus ir specifinis skirtumas. Ekumeninių santykių pagrindas
yra ne tik abipusė pagarba, bet ir bendras tikėjimas į Kristų
ir abipusis krikšto pripažinimas. Štai kodėl skirtingų tradicijų
krikščionys gali kartu melstis, kaip juos Jėzus mokė. Todėl, kaip
suplanuota, prieš tarpreliginį susitikimą, sausio 24 dieną, krikščionių
atstovai rinksis į Asyžiaus Šv.Pranciškaus baziliką kartu melstis
su popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1986 metų susitikime irgi nebuvo
jokių sinkretizmo apraiškų ir krikščionių atstovai visus supažindino
su evangeliniu Kalno pamokslu, vyriausiasis Romos rabinas Elijas
Toafas perskaitė pranašo Michėjo viziją, kaip kalavijai perliedinami
į noragus, o musulmonų dvasininkas priminė tas Korano vietas,
kuriose kalbama apie taikos reikšmę. Tuomet Asyžiaus susitikimo
pabaigoje visiems delegatams Popiežius įteikė po alyvų šakelę,
kaip taikos simbolį.
Visų tikybų nariai turi darbuotis kartu ir parodyti pasauliui,
kad religija įkvepia taiką ir solidarumą, o ne karus ir konfliktus,
sakė Jonas Paulius II, lapkričio 9 dieną susitikęs su Popiežiškosios
tarpreliginio dialogo tarybos nariais. Po rugsėjo 11-osios kai
kurie žmonės nori pavaizduoti tarptautinio terorizmo sukeltą konfliktą
kaip "tikrąjį religijų susidūrimą", todėl Šventasis
Tėvas perspėjo, kad naudoti religiją, kaip pretekstą imtis prievartos,
arba kaltinti kitą religiją, jog ji neva skatina prievartą, vadinasi,
"falsifikuoti pačią religiją". Kiekviena tikroji religija
kviečia tikinčiuosius daryti gera, palengvinti kančias, kurti
teisingą ir vieningą pasaulį. "Todėl mums iškilęs gyvybiškas
uždavinys parodyti, kaip tikėjimas įkvepia taiką, skatina teisingumą,
stiprina solidarumą ir įtvirtina laisvę", - sakė Popiežius.
Mindaugas BUIKA
© 2002 "XXI amžius"
