|
Laimingiausias
tas žmogus, kuris hobį paverčia darbu
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Jūratė Mišinienė
|
Kai prieš dvi dešimtis metų sostinėje sėkmingai
buvo užvertos aukštosios mokyklos durys, Jūratė Mišinienė daugiau
nesitikėjo kibti į jokius mokslus. Po metų ji sumanė neakivaizdžiai
studijuoti istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete. Moteris
net nepastebėjo, kaip troškimas mokytis atvedė ją į Vytauto Didžiojo
universitetą, kur sėkmingai užbaigė edukologijos magistrantūros
studijas. Prieš porą metų, smalsumo vedama, baigė Kauno buitinių
paslaugų ir verslo mokyklą, kur sėmėsi floristikos - gėlių pardavėjos
žinių.
|
|
Viltis
primena gyvenimo stebuklą
|
Aldona Grigaravičienė
|
Rašyti tai nešti kitų uždėtą naštą, - teigia
mokytoja Aldona Grigaravičienė, gyvenanti Utenoje, praeitų metų
pabaigoje išleidusi dešimtąją savo kūrybos knygą Būk paukščiui
lizdu. Anot poetės, jos senelis buvo garsus apylinkės eiliuotojas.
Mama tėčiui rašė meilės laiškus, kurie taip pat visi eiliuoti. Dėdė
visus nutikimus sueiliuodavo į humoristines poemas. Tačiau jų
kūrybos neliko. Siūlome skaitytojams mokytojos Aldonos GRIGARAVIČIENĖS
ir kunigo Andriaus ŠUKIO pašnekesį.
|
|
Vienas
iš daugelio...
|
Žurnalistas Algimantas
Balčiūnas prie savo
įspūdingų kelionių nuotraukų
|
Ilga ir sudėtinga spaudos darbuotojų profesijos
atsiradimo istorija Lietuvoje. Carinei Rusijai uždraudus lietuvišką
spaudą - knygas, laikraščius, maldaknyges ir kitą literatūrą - iškilo
būtinybė kažkam ryžtis rašyti korespondencijas, vaizdelius, apysakas.
Šitokio darbo galėjo imtis tik gerai išprusęs, išsilavinęs žmogus.
Lietuvoje tokių atsirado kelios dešimtys: gydytojų, teisininkų,
inžinierių, mokytojų. Jie ėmėsi nelengvos žurnalisto misijos. Tiesa,
Lietuvoje žurnalisto vardu tuomet, spaudos draudimo metu, niekas
nesivadino ir nesigarsino, nes carinė žvalgyba būtų greitai visus
žurnalistus išaiškinusi ir suėmusi. Visi straipsnių autoriai turėjo
slapyvardžius. Tik po daugelio metų buvo galima sužinoti, kas po
slapyvardžiu slepiasi tikrąja pavarde.
|
|