2010 m. gruodžio 3 d.
Nr. 88
(1873)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Savo laiką aukoja kitiems

Bronius VERTELKA

Šv. Jurgio parapijos „Caritas“
vadovė Malenija Pivorienė (kairėje)
ir jos pavaduotoja Laimutė Misevičienė

Šv. Jurgio parapijos „Caritas“
moterys su naujomis skraistėmis

Kun. Juozapo Vaičeliūno,
skatinusio įkurti „Caritas“, kapas

Švč. Mergelės Marijos statula,
kurią prižiūri „Caritas“

Rajono merė Nijolė Naujokienė
pasirašo rožinio dovanojimo
akte. Dešinėje – klebonas
kun. Artūras Stanevičius

Rožinis ir naujosios vėliavos

„Caritas“ darbą primena kryžius

Apie parapijos „Caritas“
veiklą pasakoja bažnyčios stendas

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia

Kėdainių šv. Jurgio parapijos „Caritas“ šiuo metu turi 40 savanorių, tarp kurių penki vyrai ir penkios šeimos.

Spalio 10-ąją, švenčiant Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidus, parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius pašventino parapijos „Caritas“ bažnyčiai dovanotą didįjį rožinį (apie jo meistrą skaitykite 8 puslapyje) ir penkias vėliavas, skirtas atgautos Lietuvos laisvės 20-mečiui. Mintis taip įprasminti Lietuvos laisvės dvidešimtmetį kilo šv. Jurgio parapijos „Caritas“ vadovei Malenijai Pivorienei ir jos pavaduotojai Laimutei Misevičienei. Per atlaidus karitietės tikinčiuosius nustebino naujomis skraistėmis, kokių  neturi nė viena dekanato parapija. Net šešių spalvų šilkinio audinio skraistes dabar turi visos karitietės. Tokios pat skraistės pasiūtos ir jaunimui.

Lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, „Caritas“ surengė procesiją nuo bažnyčios į parapijos kapines. Giedant Rožinį, į amžinojo poilsio vietą karitietės nešė 6 metrų ilgio rožinį ir vėliavas.

„Caritas“ pradėjo rašyti parapijos istoriją, joje tikintieji jau kelis sekmadienius buvo prašomi pasirašyti.

O kasdienis labdaros dalijimas Pelėdnagių ir Vilainių seniūnijose – svarbiausias „Caritas“ žmonių rūpestis. Daugeliui kėdainiečių, ypač netekus darbo, tokia parama būtina. Bet yra ir tokių, kurie apie darbą ar mokslą net neužsimena. Šitaip tėvai ir savo vaikus augina veltėdžiais. „Caritas“ iš parapijiečių priima tinkamus nešioti apavą bei rūbelius, kurie galėjo nukeliauti į šiukšlių konteinerį. Sunkiems ligoniams ar neįgaliesiems labdara nuvežama. Surengta ir ekskursijų, kurių metu apvažiavo pusę Lietuvos. Apsilankė Šiluvoje, apžiūrėjo Kryžių kalną, susipažino su šalies miesteliais. Užpernai nuvažiavo beveik 600 kilometrų. Į keliones dažniau prikalbina važiuoti ir turinčius fizinę negalią. Sėdinčius vežimėliuose vežė į Kryžių kalną, čia jie paliko savąjį kryžių.

„Caritas“ įsikūręs buvusios senosios klebonijos pastate. „Caritas“ vadovės M. Pivorienės ir kun. A. Graužinio dėka čia buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Parapijiečiai turi kur susirinkti. Susibūrimuose ypač veiklus klebonas kun. A. Stanevičius.

„Caritas“ išlaikė net senelių namus, juose apgyvendino septynias artimųjų neturinčias garbaus amžiaus moteris. Savanorės dirbo be atlyginimo. Pastatui reikalaujant remonto ir trūkstant lėšų senelių išlaikymui, šią veiklą buvo priverstos nutraukti. Kun. A. Graužinis įvertino „Caritas“ triūsą: šventoriuje pastatė kryžių. Čia stovinti Švč. Mergelės Marijos statula irgi prašėsi remonto. Net tris kartus „Caritas“ žmonės ją taisė ir dažė.

M. Pivorienė sugeba atrinkti savanorius į „Caritas“ – nesavanaudžius, mylinčius artimą, geros širdies. Be abejo, pageidaujama, kad savanoriai būtų ir geri katalikai. Dar nė vienas pakalbintas neatsisakė.

„Caritas“ – tai Bažnyčios veidas, jos pamatai ir atrama. Doras žodis, patarimas ar pokalbis turi veikti ne blogiau už vaistą. Jautiesi gerą darbą padarius, kai einančią senutę apkabini, paklausi, gal ko nors reikia“, – sakė Šv. Jurgio parapijos „Caritas“ vadovė M. Pivorienė. Ji džiaugėsi, kad paramos sulaukia iš rajono Savivaldybės, o merė Nijolė Naujokienė ir nekviesta bažnyčios renginiuose apsilanko.

Kėdainiai
Autoriaus ir Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija