2011 m. kovo 9 d.
Nr. 18
(1898)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežiaus ir Europos Parlamento pirmininko susitikimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI priėmė
Europos Parlamento pirmininką
lenką politiką Ježį Buzeką

Religijos laisvės prioritetas

Tęsiant Šventojo Sosto ir Europos Sąjungos vadovaujančių struktūrų bendradarbiavimą, vasario 28 dienos audiencijoje popiežius Benediktas XVI  priėmė Europos Parlamento pirmininką lenką politiką Ježį Buzeką. Šis susitikimas turėjo ir tam tikrą ekumeninį bruožą, kadangi J. Buzekas priklauso vos 75 tūkstančius narių turinčiai Augsburgo išpažinimo evangelikų liuteronų bendruomenei (didžioji dauguma lenkų yra katalikai). Europos Parlamento pirmininkas šio vizito metu taip pat pasimatė su Popiežiaus valstybės sekretoriumi kardinolu Tarciziju Bertone ir jo pavaduotoju užsienio santykiams arkivyskupu Dominiku Mamberčiu bei Maltos ordino didžiuoju magistru broliu Metju Festingu.

Po šio apsilankymo Vatikano informacinės tarnybos paskelbtame komunikate pabrėžiama, kad „pokalbiai vyko nuoširdžioje atmosferoje, kas suteikė progą vaisingam nuomonių apsikeitimui dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios, Europos Parlamento ir kitų europinių institucijų“. Šiuo atžvilgiu buvo svarbu pasvarstyti, kokiu būdu Bažnyčia galėtų daugiau prisidėti prie bendrosios Europos Sąjungos pažangos. Be abejonės, susitikimų metu buvo kalbėta ir apie tarptautinio gyvenimo aktualijas, ypač religijos laisvės užtikrinimą „ginant krikščionių mažumas pasaulyje“.

Kalbėdamas žurnalistams J. Buzekas sakė, jog su Šventuoju Tėvu jie sutarė, kad religinių mažumų apsaugojimas turi būti naujos tvarkos pasaulyje pagrindas. Ypač didelį susirūpinimą kelia krikščionių mažumų padėtis musulmonų daugumos šalyse dėl gausių diskriminacijos bei smurto atvejų. J. Buzekas priminė, kad sausio 20 dieną Europos Parlamentas priėmė istorinę rezoliuciją dėl religijos laisvės, kurioje pirmą kartą ši padėtis vertinama globaliu mastu, pasitelkiant statistinius duomenis ir tarptautines ataskaitas. Dokumente nurodomi konkretūs išpuolių prieš krikščionis atvejai Nigerijoje, Pakistane, Irake, Egipte, Vietname, pažymima, kad ir Europoje pasitaiko religijos laisvės pažeidimo atvejų bei išpuolių prieš religinių mažumų atstovus dėl jų tikėjimo. Toje rezoliucijoje Europos Parlamentas siūlo ekonominę pagalbą sieti su tikinčiųjų teisių įgyvendinimu. Tai reiškia, kad ekonominio bendradarbiavimo sutartys gali būti pasirašytos su sąlyga, kad šalys užtikrins religijos laisvę, nes minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė. Dokumente Europos Sąjungos vykdomoji valdžia raginama skubos tvarka kurti struktūrą, kuri vystytų religijos laisvės įgyvendinimo monitoringą ir strategiją. J. Buzekas, kaip priklausantis religinei mažumai, yra ypač suinteresuotas šiais klausimais.

Prisimintas Jono Pauliaus II įnašas

„Mes taip pat kalbėjome apie padėtį Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, – dalijosi įspūdžiais Europos parlamento pirmininkas. – Mes abu esame kupini vilties, kad dabartinis žmonių sąjūdis atves į demokratizaciją, teisėtumo pažangą ir tikros pilietinės visuomenės, kuri remtųsi visuotinėmis žmogaus  teisėmis, susikūrimą.“ Čia galima pažymėti, kad tiek Šventasis Sostas, tiek Europos Sąjungos vadovybė su dideliu susirūpinimu sekė įvykius Libijoje, pasmerkdami karinės jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus. Tuo labiau kad manifestantai išreiškė aiškų tautos norą aktyviai ir demokratiškai dalyvauti šalies valdyme po daugiau kaip keturis dešimtmečius užsitęsusios pulkininko Muamaro Kadafio diktatūros.

J. Buzekas sakė, kad jis su Šventuoju Tėvu kalbėjo ir apie artėjančią garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II beatifikaciją. Buvo  prisimintas jo išskirtinis vaidmuo pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istorijoje, įnašas įveikiant komunizmo režimą ir suvienijant Europą. Pabrėžta, kad popiežiaus Jono Pauliaus II kalba iš Europos Parlamento tribūnos Strasbūre 1988 metais, Berlyno sienos griuvimo išvakarėse, buvo tikrai istorinė. Tuomet jis pakvietė Europą vėl kvėpuoti abiem plaučiais: Vakarų ir Rytų, ir tai tikrai buvo pranašiška, turint omenyje dabartinę kontinento vienybę. (Beje, Jonas Paulius II paragino ir Bažnyčią vieningai kvėpuoti „abiem plaučiais“, paskelbdamas Europos globėjais slavų tautų apaštalus šventuosius Kirilą ir Metodijų.)

Per susitikimą popiežius Benediktas XVI dar kartą buvo pakviestas apsilankyti Europos parlamente ir pasakyti kalbą. Prieš vizitą į Vatikaną duodamas interviu Italijos katalikų žinių agentūrai SIR J. Buzekas sakė, kad Europos politikai turi atidžiau klausyti, ką kalba „toks tikėjimo ir kultūros žmogus kaip Jozefas Ratcingeris“, nes jis yra aukščiausias  Katalikų Bažnyčios, daugiausia prisidėjusios prie europinės civilizacijos tapsmo, ganytojas. „Europos Sąjungos pagrindus padėjo krikščionys demokratai, tokie kaip Robertas Šumanas, Alčidė De Gasperis ir Konradas Adenaueris, kurie įkvėpimo sėmėsi iš Bažnyčios mokymo“, – priminė J. Buzekas. Jis taip pat nurodė, kad Europos Sąjungos pagrindinė sutartis savo preambulėje pripažįsta religinį paveldą ir skatina institucinį dialogą su religinėmis bendruomenėmis.

Iššūkiai nemažina optimizmo

Europos parlamento pirmininkas pastebėjo, kad formuojasi graži kasmetinių europinių institucijų ir bažnytinių žemyno vadovų susitikimų tradicija. Pernai Europos Sąjungoje paskelbus kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus šis klausimas svarstytas su katalikų, protestantų, stačiatikių, žydų ir musulmonų atstovais. Šiemet panašus metinis susitikimas yra numatytas gegužės pabaigoje. Europai ir pasauliui iškilę nauji iššūkiai – globalizacija, migracija, demografinės ir šeimos problemos – todėl Bažnyčia turi nurodyti kryptį. Bažnyčia per savo socialinį mokymą turi padėti pasiekti, kad darbinė veikla ir šeimos gyvenimas (ypač motinystė) netaptų prieštaravimu ir kad migrantų teisių užtikrinimas bei jų integravimas nekeltų pavojaus vietinės bendruomenės tapatumui, nes toks supaprastintas požiūris dažnai skatina nacionalizmą, ksenofobiją ir populizmą.

Technikos mokslų profesorius J. Buzekas yra gerai žinoma Lenkijoje asmenybė: iš pat pradžių jis įsijungė į antikomunistinį „Solidarumo“ sąjūdį, pirmininkavo keliems jo suvažiavimams, po komunizmo žlugimo buvo išrinktas į Lenkijos seimą, 1997–2001 metais vadovavo šalies vyriausybei, nuo 2004-ųjų yra Europos parlamento narys, pirmasis jo pirmininkas iš pokomunistinio regiono. SIR agentūros korespondento paklaustas, ką jis mano apie pastarųjų dviejų dešimtmečių permainas ir Europos integracijos perspektyvas, J. Buzekas kalbėjo: „Kai prieš 31 metus pradėjau kovą už laisvę „Solidarumo“ sąjūdyje, net nesvajojau apie tai, kas vėliau atėjo. Tai pralenkė mūsų optimistiškiausius lūkesčius, kad žmonių kova už laisvę užsibaigs taip sėkmingai ir taip greitai“. Tas pats liečia Vakarų ir Rytų Europos suvienijimą, „geležinės sienos“ griuvimą. „Šiandien mes esame laisvi, mūsų likimas mūsų pačių rankose ir mes didžiuojamės vėl galėdami būti didelės Europos šeimos dalimi“, – sakė Europos parlamento pirmininkas.

Žemyno integracijos procesas padėjo ir padeda stiprinti demokratizaciją ir taiką, pradedant nuo 8-ojo dešimtmečio permainų Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje ir baigiant tvirtos taikos atkūrimu Vakarų Balkanuose po buvusios Jugoslavijos subyrėjimo. Taigi Europos Sąjunga turi plėstis ir toliau, „visos kontinento šalys, tinkamai pasirengusios,  gali tapti jos narėmis“, nes tai yra kelias į pažangią ateitį,  įsitikinęs J. Buzekas. O pati Europa turi rasti savo vietą globalizuotame pasaulyje, pradedant nuo kaimynystės politikos (ypač Šiaurės Europos ir Artimųjų Rytų) ryžtingo atsinaujinimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija