2012 m. rugpjūčio 31 d.    
Nr. 32
(2007)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Amatai

Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje

Bruka linus

Šv. Baltramiejaus mugės vėliava

Audžia juostą

Puodų žiedimas

Savo amatą rodo kalvis

Pirmapradės ruginės duonos
kepėja iš Švenčionių rajono

Peterburgietės su meno dirbiniais

Rodomi senoviniai žaidimai

Lieja žvakes iš vaško

Odos apdirbimas tęsiasi
ilgai ir kruopščiai

Tarp įvairių vasaros renginių išsiskyrė praėjusią savaitę Vilniuje, prie Rotušės, vykęs renginys, pavadintas Šv. Baltramiejaus muge ir tarsi pratęsiantis senovines tradicijas. Mugėje demonstruoti įvairūs beveik jau pamiršti amatai parodė, kad iš to galima ir šiais laikais pragyventi. Prie Rotušės susirinkę meistrai – puodžiai, kalviai, juvelyrai, audėjai ir kiti, – susivežę savo rankų darbo gaminius, ne tik juos pardavinėjo susirinkusiems mugės lankytojams, bet ir įdomiai bei patraukliai pasakojo apie beveik jau pamirštus amatus. Štai anksčiau Kaune baigęs ketverių metų mokyklą M. Rutkauskas aiškino, kad užsiėmimas puodininkyste jam malonus, jis ne tik gamina indus kitiems, bet ir stato krosnis, užsiima restauracija.

M. Mickevičius, kalvio amato imtis nusprendęs po istorijos studijų, kartu su kitais to amato puoselėtojais stebina savo dirbiniais ir savo artimus mažeikiškius, ir užsienyje gyvenančius žmones. Net ir senoviniai žaidimai rodė, kad laisvalaikį įdomiai ir kūrybingai leisti galima ir be televizoriaus ar kompiuterio. Iš Kauno ir Ukmergės rajono į mugę atvykusios audėjos pasakojo apie linų brukimą ir paruošimą audimui. Juostų audimas reikalauja daug kantrybės ir kruopštumo – čia naudojama senovinė technika, pačios juostos – su simboliniais senoviniais ženklais. Vyrai demonstravo ir senąsias stakles, Lietuvoje atsiradusias prieš 600 metų, moterys aiškino apie pirmapradės („tikros“) ruginės duonos gamybą, žvakių liejimo technologiją, senovinių šukuosenų tvarkymą. Buvo atvykusių ir savo sugebėjimus demonstravusių svečių iš Rusijos (Peterburgo). Vėliau savo aprangą ir ginklus demonstravo bei sugebėjimus kautis rodė senovės lietuvių ir lenkų kariai.

Tokios „miestietiškos“ šventės ne tik paįvairina mūsų miestų gyvenimą, bet ir, pateikdamos gilią istorinę patirtį, priartina prie jau pamirštų, bet ir šiais laikais reikalingų kaimo amatų.

Livijos Šiugždienės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija