2012 m. lapkričio 16 d.    
Nr. 43
(2018)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai stabilumas tampa sąstingiu

Seimo narys Kovo 11-osios
Akto signataras Algirdas Patackas
Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Kartais gauname skaitytojų priekaištų, kodėl „XXI amžius“, būdamas krikščionišku laikraščiu, išdrįsta kritikuoti vos ne Dievo palaimintą niekada neklystančią pačių padoriausių žmonių partiją – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Sunku diskutuoti su tais, kurie įtikėjo amžinu šios partijos neklystamumu ir šventumu dar prieš jai atsirandant ir niekada nemato jokių jos padarytų klaidų, o visus, kurie priekaištauja konservatoriams, vadina komunistais ir Lietuvos priešais. Iš tiesų, norėdami geriau suprasti tuos, kurie kritikavo ketverius metus valdžiusiuosius, nusprendėme pakalbinti dorą kataliką, šviesų ir drąsų žmogų, tikrą patriotą nuo Sąjūdžio laikų. Jis mano, kad partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo liberalų įkaitė ir ketverius metus išsilaikė valdžioje sumaterialėjimo kaina, o šios partijos gretose atsidūrusių krikščionių demokratų balso visai nesigirdėjo. Lietuvai ir pačiai Tėvynės sąjungai būtų geriau likti opozicijoje, kad ji galėtų atsigauti ir vėl tapti Sąjūdžio žmonių partija. Vertindamas Seimo rinkimus, jis  sakė, kad žmonės lyg ir norėtų teisybės, bet kai reikėjo rinktis tarp rizikos ir stabilumo, jie pasirinko pseudostabilumą, jau virtusį sąstingiu, ir mėsą, todėl artimiausius ketverius metus bus stabilu. Ne suardyti, o atgaivinti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir priminti, kad ji yra kilusi iš Sąjūdžio, atėjęs „Drąsos kelias“ žada Seime būti tuo, ką krikščionys vadina druska.


Akordai nueinant...

Paskutiniai kadenciją baigiančio 2008–2012 metų Seimo posėdžiai antradienį ir trečiadienį sprendė ir kasdienius klausimus, ir būsimojo 2012–2016 metų Seimo klausimą – kas neturėtų į jį patekti dėl rinkimų pažeidimų. Tai svarstyti prireikė po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo, naikinančio vienmandatės Biržų-Kupiškio rinkimų apygardos rezultatus ir iš Darbo partijos (DP) sąrašo pašalinti siūlančio penkis kandidatus pagal daugiamandatę apygardą. Tiesa, vienas jų, Jonas Pinskus, jau buvo pats nutaręs nebūti Seimo nariu. Labai įdomiai opozicija gynė savo teisę kovoti prieš „chaosą“ – taip ji vadino Seimui pateiktą siūlymą išvis naikinti rinkimus daugiamandatėje apygardoje. Gerai, kad Seimas dar antradienį vis dėlto nepritarė stipriam ir atkakliam Gintaro Songailos norui panaikinti daugiamandatės apygardos rinkimus – tada būtų neišrinka net pusė Seimo narių (pagal daugiamandatę apygardą) ir būtų reikėję organizuoti naujus Seimo rinkimus, kainuosiančius beveik 20 mln. litų. Aišku, toks Seimo sprendimas, prieštaraujantis ir KT sprendimui, būtų sukėlęs didelę sumaištį ir neaiškumą ir tikrai nebūtų atnešęs pergalės nedidelei G. Songailos vadovaujamai Tautininkų sąjungai. Svarstant niekas nepaneigė Manto Varaškos teiginio, kad Seimas negali tvirtinti rinkimų rezultatų, nes tą teisę turi tik Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Egidijus Klumbys, svarstant šį klausimą, kvietė neužsiiminėti „visomis šiomis nesąmonėmis“ ir balsuoti prieš šį nutarimą. Petras Gražulis su jam įprastu entuziazmu siūlė pasižiūrėti, „kas vyksta, kai nemokama pralaimėti, kai skleidžiama, kad vyko milžiniški papirkimai“. Jam atrodė, kad Seimas susidurs su neišsprendžiama problema, kai bus gautas atsakymas iš teisėtvarkos, jog jie, pagal Darbo partijos sąrašą į Seimą patenkantieji kandidatai, niekuo nenusikalto. Apie DP sąrašo trijų (prie tokio abejotinų DP kandidatų skaičiaus apsistojo Seimas) kandidatų nusikalstamus veiksmus esą neteigė ir KT. Net ir pats Viktoras Uspaskichas, pasiųsdamas juos pas prokurorus pasiaiškinti, ar jie yra kuo nors kaltinami, gavo neigiamą atsakymą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija