2013 m. kovo 15 d.    
Nr. 11
(2035)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Apie Tikėjimo metų Gavėnią

Rūta RONKAUSKIENĖ

Kalba kun. Saulius Stumbra

Gieda Klaipėdos Marijos, Taikos
Karalienės, bažnyčios grigališkasis
choralas (vadovas Vidmantas Budreckis)

Kovo 9 dieną Skuodo savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Gavėnios popietė „Tradiciniai žemaičių giedojimai“, skirta Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Dalyvavo kunigai Saulius Stumbra ir Mindaugas Šlaustas bei Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios grigališkojo choralo giedotojai. Kun. S. Stumbra kalbėjo apie Tikėjimo metų Gavėnią.

Kaip teigė Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Strakšytė, jau po truputį prisikelia gamta, iš po sniego kyšo snieguolių žiedeliai, kalasi blindžių „katinėliai“. „Gavėnia – laikas, kad savyje pažadintume laisvę“, – teigė B. Strakšytė. Anot jos, žemaičiai yra išlaikę gilias giedojimo tradicijas.

Pasak Skuodo Švč. Trejybės bažnyčios vikaro kun. M. Šlausto, Gavėnia – gražus laikas, kada esame kviečiami kai ką įvertinti. Kristui prisikėlus, mes atsinaujiname, įgauname daugiau vilties. „Tegul šis laikas bus paaukotas kaip rekolekcijos, kaip išėjimas į dykumą, kada esu kviečiamas visiškai suvokti save ir joje suprasti, kas yra tiesa, pažinti, kas yra svarbiausi dalykai, kas yra smulkmenos, kurios per daug yra sureikšminamos. Tai yra apsivalymas“, – teigė kunigas. Anot jo, Dievas žmogų sukūrė laisvą, jo širdis nėra „pririšta“ prie sureikšmintų dalykų. Gavėnia – išsilaisvinimo laikas ir visko sustatymas į savo vietas. „Reikia būti ryžtingesniems savo gyvenime, atsisakyti to, kas yra našta“, – sakė kun. M. Šlaustas.

Kun. S. Stumbra perteikė popiežiaus Benedikto XV mintis apie Tikėjimo metus bei Gavėnią. Popiežius atsistatydino iš savo pareigų, nes toliau deramai tarnauti Dievui nebeleido sveikata. Jis šiuos metus paskelbė Tikėjimo metais. „Tikėjimo pradžia – krikštas. Jis pakeitė mūsų tautos, valstybės gyvenimą, o priimtas sakramentas – kiekvieno iš mūsų gyvenimą“, – teigė kunigas. Pagrįstai kyla klausimas, o kam reikalingas šis sakramentas? Jis padeda suprasti, kas iš tikrųjų yra krikštas, kad svarbiausi yra du elementai – žodis ir vanduo. Vanduo – naujos gyvybės simbolis. Žodžiu atsižadama piktosios dvasios vilionių, nuodėmės. Tai turi keisti gyvenimą. „Per krikštą išpažįstamas tikėjimas, tai yra dialogas, Dievo įsiterpimas į mūsų gyvenimą“, – teigė kun. S. Stumbra. Pasak kunigo, gimdytojai krikščionišką katalikišką gyvenimą savo pavyzdžiu perduoda vaikui. „Prašydami krikšto savo vaikams tėvai rodo tikėjimą, džiaugsmą būti krikščionimis“, – sakė jis. Tikėjimas yra dovana, kurią gauna kiekvienas žmogus. Kaip teigė kunigas, kūdikis ar vaikas nebus krikštijamas, jeigu bent vienas iš tėvų nesutiks. Beje, krikštatėviais gali būti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, sutvirtinti, o jeigu gyvena šeimyninį gyvenimą, turi būti priėmę Santuokos sakramentą ir gyventi pagal tikėjimo normas. Popiežius apie krikšto tėvus sakė: „Jūsų uždavinys – padėti tėvams perduoti vaikams tikėjimo tiesas“. Esant rimtai priežasčiai, krikštyti gali kiekvienas žmogus, kuris, pildamas ant kūdikio galvelės vandenį, pasako krikštijamojo vardą ir ištaria: „Aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Jei po krikšto kūdikis pasveiksta, reikia kreiptis į kunigą, kad jis krikštą papildytų.

Meilė – atsakas į Dievo meilę. „Mes pažinome ir įtikėjome meile, kuria Dievas mus myli“ (1 Jn 4, 16). Anot kun. S. Stumbros, šiandienos žmogui stinga meilės, nes tikrosios meilės nesurandama. Krikšto valandą išpažįstamas tikėjimas, tai – ne tik paprasta formulė, bet dialogas, Dievo įsiterpimas į gyvenimą. „Jei sutinkame, kad Kristus būtų mūsų gyvenimo kelias, jei ryžtamės eiti jo keliu, sutinkame, kad jis būtų ir mūsų tiesa“, – teigė kunigas. Anot jo, tikėjimo ir meilės negalima išskirti arba supriešinti. Šios dvi teologinės dorybės – artimai susijusios. Tikėjimas be darbų – lyg medis be vaisių. Abi dorybės reikalauja viena kitos. Gavėnia tradiciniais krikščioniškojo gyvenimo nurodymais kviečia mus maitinti tikėjimą dėmesingiau ir ilgiau klausantis Dievo žodžio bei priimant sakramentus ir kartu auginti meilę Dievui ir artimui. Tikėjimo duota galimybė gyventi su Dievu. „Tikėjimas – krikštas, meilė – Eucharistija. Krikštas – tikėjimo, o Eucharistija – meilės sakramentas. Visi bažnyčios sakramentai veda į meilę. Krikštą priimame tik kartą, o meilę gaiviname ir gaiviname“, – teigė kun. S. Stumbra.

Popiežius Benediktas XVI kviečia tikinčiuosius atgaivinti tikėjimą į Jėzų Kristų. Kai ruošiamės švęsti Kryžiaus ir Prisikėlimo įvykį, esame kviečiami nugalėti nuodėmę. Tikėjimo metais Bažnyčia siūlo atnaujinti savo tikėjimą, iš naujo atrasti šventųjų gyvenimus, perskaityti Katekizmą, stiprinti savo tikėjimą.

Kunigo pamąstymus apie Gavėnią lydėjo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios grigališkojo choralo giesmės (vadovas Vidmantas Budreckis) originalo kalba. Beje, susitikimui baigiantis, giedotojai vieną giesmę sugiedojo lietuviškai.

Kun. S. Stumbra atsakė į susirinkusiųjų klausimus apie krikštą, išpažintį. Padėkos žodžius svečiams tarė kun. M. Šlaustas, B. Strakšytė, Jadvyga Ruginienė. Pasak kunigo Mindaugo, kiekvienas tądien atėjęs, pašventė laiką sau.

Skuodas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija