Kronika
Poetė, teisininkė, literatų globėja, moteris, mama
Maltos poetės Simone Inguanez poezijos vakaras Rašytojų klube Vilniuje
Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
| Renginio
vedėja Indrė Valantinaitė, Simone Inguanez ir vertėja Agnė Kazlauskaitė |
Vilnius. Už Simone Inguanez apsilankymą turime
būti dėkingi Europos komisijos atstovybei Lietuvoje ir Europos komisijos atstovybei
Maltoje, ES atstovui Brajenui, kuris nuolat rengia Maltos šiuolaikinių poetų vakarus
šalyse, pirmininkaujančiose ES Tarybai. Šis vakaras Lietuvos rašytojų sąjungos
klubo salėje suteikė galimybę išgirsti maltiečių kalbą Simone Inguanez kūrinius
skaitė maltietiškai (kad nepabostų, ne kiekvieną, o kas antrą, išverstą į lietuvių
kalbą). Lietuviškai Simone eiles skaitė šio vakaro vedėja poetė Indrė Valantinaitė
(viešnios eilių vertėjas poetas Julius Keleras į vakarą neatvyko). Poezijos skaitymai
dviem kalbomis tęsėsi pakaitomis su pertraukėlėmis, kurių metu buvo užduodami
klausimai lietuvių kalba (juos į anglų kalbą vertė profesionali vertėja Monika).
Į klausimą, ar teisininkei racionalus mąstymas netrukdo
rašyti eiles (juk poetė Maltos universitete yra baigusi teisę), Simone atsakė,
kad teisės praktika susijusi su psichoterapija, lingvistika, tiesiog su žmonėmis,
kai susiduri akis į akį su įvairiomis konfliktinėmis situacijomis.
Dauguma poetų yra tarsi pakylėti, ne šios žemės atstovai, kaip jai pavyksta išlikti
tokiai optimistiškai, elegntiškai ir prisijaukinti tą kasdienybę? Simone atsakė,
kad poetas visų pirma yra tik žmogus. Ji rašo apie gyvenimą, mano, kad poetui
svarbu neatsiriboti, neatitrūkti nuo realybės. Ji netiki stereotipais, kad poetai
turi būti liūdni, linkę į savižudybę. Ji mėgsta stebėti žmones, aplinką, įvykius,
tai, kas jai kelia daugiausia klausimų. Ją intriguoja kasdieniai įvairių kultūrų
ritualai, jie gali būti labai skirtingi, tačiau žmogaus esmė išlieka ta pati.
Simone neturi savo mėgstamo poeto, juos randa atsitiktinai,
jai daro įtaką fragmentai iš įvairių kultūrų, labiausiai tų poetų, kurie rašo
apie savo epochą. O iš kompozitorių patinka italų baroko meistras Antonijus Vivaldis
(16781741). Ar yra produktyvi, viešnia atsakė, kad pats
rašymo greitis priklauso nuo situacijos, būna įvairiai. Ją gali įkvėpti kokia
nors konkreti situacija, kuri atrodo savaime suprantama, o iš tiesų taip nėra.
Simone nuolat užsirašinėja savo įžvalgas, o vėliau jas paverčia poezijos procesu.
Šiuo metu ji augina penkerių metų dukrytę Frederiką, kuri nors kartais ir trukdo
darbui, yra įkvėpimo šaltinis. Simone dirba Maltos kultūros ir menų taryboje,
jos specializacija literatūros menas. Ji konsultuoja menininkus, užsiima jų
parama, konkurso būdu padeda jiems surasti žmones, kurie įgyvendina jų idėjas.
Simone Inguanez gimė ir augo Maltos miesteliuose Santa
Lučijoje ir Bormloje, o šiuo metu gyvena Kalkaroje, Nakzagi (šiaurinėje Maltos
salos dalyje). Eiles rašo daugiausia apie praeitį, prisimindama gimtinę, savo
tapatybę sieja su pietine salos dalimi. Beje, vakaro dalyviams ant kėdžių buvo
padėti spalvoti lankstinukai anglų ir maltiečių kalbomis su nuotraukomis apie
Valetą, Maltos sostinę, esančią šiaurės rytuose. Simone
Inguanez 2005 metais išleido du poezijos rinkinius: Vanduo, ugnis, žemė ir aš
ir Pusiau moteris, pusiau vaikas. Kalbėdama apie pirmąjį rinkinį, jo pavadinimą,
autorė save tapatina su oru. Kodėl? Poezijos rašymas jai suteikia prasmės, nes
oras simbolizuoja gyvenimą, oro ir sielos asimiliaciją. Kalbant apie antrojo rinkinio
pavadinimą, Simone labai svarbu neprarasti vidinio ryšio su vaikyste. Kaip jai
tai pavyksta? Poezija labai žaisminga kūrybos forma, o žaidimas susijęs su vaiku.
Vienu momentu ji jaučiasi moteris, kitu joje iškyla vaikas. Jei tai prarasčiau,
prarasčiau labai svarbią savęs dalį ir kaip rašytoja, ir kaip žmogus, sako
Simone. Simone Inguanez 2007 metais dėstė Ajovos universitete.
Kaip poetė dalyvavo įvairiuose literatūros festivaliuose, poezijos skaitymuose.
Kaip komisijos narė, dalyvauja Maltos ir įvairiuose tarptautiniuose konkursuose
(2004 metais VII kasmetiniame poezijos konkurse Voix de la Méditerranée Prancūzijoje,
2005-aisiais XII Europos ir Viduržemio jūros regiono jaunųjų menininkų bienalėje,
2008 metais Vengrijos poezijos festivalyje Europoetica).
Be maltiečių ir anglų, Simone moka italų, prancūzų kalbas. Kaip vertėja dalyvavo
Viduržemio jūros regiono poezijos vertimo dirbtuvėse. Jos pačios eilės išverstos
į anglų, prancūzų, arabų, turkų, hebrajų, italų, rusų, vengrų, bulgarų, latvių
ir suomių kalbas, skelbtos antologijose, apžvalgose, interneto svetainėse, skaitytos
per radiją ir televiziją, pagal jas parašyta dainų. Poetai-vertėjai kitaip nei
vertėjai ne poetai vieni kitų eiles verčia ne pažodžiui, leidžia vienas kitam
versti laisviau, svarbu, kad būtų galutinis produktas, skambesys, idėja, prisipažino
Simone. Viešnia iš saulėtos Maltos Lietuvoje lankosi jau
antrą kartą 2012 metais dalyvavo Druskininkų poezijos renginyje. Vakaro pabaigoje
ji padėkojo Druskininkų poezijos rudens rengėjui Kornelijui Plateliui už pirmąjį
pakvietimą į Lietuvą ir jos poezijos įgarsinimą. Truputis
žinių apie maltiečių kalbą. Kadaise (800 m. pr. Kr.218 m. pr. Kr.) Maltos salų
gyventojai (kaip romėnai ir bizantiečiai) kalbėjo finikiečių kalbos tarme. 870
metais salos buvo užkariautos arabų, paplito arabų kalbos dialektas, juo buvo
kalbama ne tik Maltoje, bet ir Pietų Italijoje, Sicilijoje. Maždaug pusė žodžių
yra skoliniai iš italų, siciliečių kalbų, dar 20 proc. iš anglų kalbos. Maltiečių
kalbos abėcėlės raidės yra lotyniškos dialektai labai skiriasi, tad žmonės iš
skirtingų Maltos miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.
XV amžiuje parašytas pirmasis žinomas literatūrinis tekstas maltiečių kalba
poema Il Cantilena. Labiausiai paveikta romanų kalbų Malta buvo Šv. Jono Jeruzaliečio
riterių ordino valdymo laikais (1530 1798). Tuo metu buvo rašoma lotynų ir italų
kalbomis, tačiau žinomi bandymai rašyti maltietiškai, pavyzdžiui, poema Bonamico
1672 metais. 1752-aisiais pasirodo pirmoji išspausdinta maltiečių kalba knyga
Wizzino katekizmas. 1800 metais Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija,
tačiau italų kalba liko oficiali, maltiečių šnekamoji. 17641829 metais gyvenęs
Mikiel Anton Vassalli sudarė maltiečių kalbos žodyną ir aprašė kalbos gramatiką,
išvertė į maltiečių kalbą dalį Naujojo Testamento. 1921 metais Malta gavo savivaldos
teisę, pagal konstituciją oficialiomis tapo italų ir anglų kalbos. 1936-aisiais
maltiečių kalba gavo oficialios kalbos statusą, italų kalba jo neteko. 1964 metais,
Maltai paskelbus nepriklausomybę, oficialiomis liko anglų ir maltiečių kalbos.
2004 m. gegužės 1 d. Maltai įstojus į Europos Sąjungą, maltiečių kalba tapo oficialiąja
ES kalba. Autorės nuotrauka ©
2014 XXI amžius |