Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika

Medaliai už tarnavimą Lietuvai

Bronius VERTELKA

Bendra laureatų nuotrauka teatro fojė

Kovo 30-ąją Panevėžio J. Miltinio dramos teatre trečią kartą buvo įteikti rašytojos, Aukštaitijos šviesuolės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Apdovanojimą Seimo valdyba įsteigė 2011-aisiais minint jos 150-ąsias gimimo metines. Medaliai skiriami už darbą valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.

Renginį vedė aktorius Albinas Keleris, į rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės vaidmenį puikiai įsijautė aktorė Eleonora Koriznaitė.

Į šventę atvyko Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji kalbėjo apie reikšmingą G. Petkevičaitės-Bitės vaidmenį Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad „Lietuvoje yra daug žmonių, kurių geri darbai yra didesni nei jie patys. Šie žmonės apie savo atsidavimą ir kilnius darbus, paaukotą laiką ir sveikatą garsiai nekalba, dažniausiai tyliai kaip bitutės pluša negailėdami savęs ir neša medų, ne sau, mūsų bendruomenei, mūsų visuomenei, Lietuvai, jos kultūrai“.

Kronika

Praeities, dabarties ir ateities literatūrinės spalvos

LKRS Rokiškio skyriaus nariai: Danutė Mažeikienė, Gražina Pitrėnienė ir Antanas Žilinskas literatūrinėje popietėje

ROKIŠKIS. Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Lituanistikos centre įvyko Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus ataskaitinė popietė „2013 metų literatūrinė panorama“. Popietėje ne tik apžvelgta rajono kūrėjų veikla, bet ir įvertintos literatūrinės kūrybos kraitės, kurios papildytos naujais kūriniais, prisiminta išvyka po literatūrinius Anykščius. Kiekvienas skyriaus narys papasakojo apie jam labiausiai įsimintiną 2013 metų literatūrinį įvykį. Jų pasakojimai paįvairinti skaidrėmis iš prasmingų ir įsimintinų renginių. Rajono literatai dalyvauja ir kitų rajonų renginiuose, kūrybiniuose projektuose, rajoniniuose ir šalies literatūriniuose konkursuose, o LKRS Rokiškio skyriaus narys Antanas Gintautas Žilinskas rudenį skaitė kūrybą kaimyninėje Latvijoje, Červonkos kapinėse, pagerbiant žuvusius už laisvę savanorius. Ataskaitiniais metais LKRS Rokiškio skyriaus gretas papildė dvi naujos narės Irena Varnienė ir Gražina Pitrėnienė. Skaudu, kad į Amžinybę iškeliavo šios sąjungos narys, pedagogas, poetas Danas Kairys. Jo atminimas pagerbtas tylos minute.

Kronika

Mokosi atverti klasikinės muzikos lobyną

Du dešimtmečius edukacines muzikines popietes bibliotekoje organizuojanti ir vedanti Aldona Murauskienė

Marijampolė. Klasikinės muzikos mėgėjai kartais užsimena, kad mieste gerų rimtosios muzikos renginių nėra daug, nes labiau orientuojamasi į popsinę muziką. Kita vertus, kai pagaliau įvyksta puikių klasikos atlikėjų koncertai, salės nebūna pilnos. Kas kartą kviesdami kad ir puikiausius rimtosios muzikos atlikėjus, organizatoriai su nerimu laukia artėjančios koncerto dienos – bus išpirkta pakankamai bilietų ar ne, kad renginys įvyktų. Tad vis pasvarstoma: kaipgi yra su ta rimtąja muzika, ar jai iš tiesų ne vieta provincijoje?

Kronika

Poetė, teisininkė, literatų globėja, moteris, mama

Maltos poetės Simone Inguanez poezijos vakaras Rašytojų klube Vilniuje

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Renginio vedėja Indrė Valantinaitė, Simone Inguanez ir vertėja Agnė Kazlauskaitė

Vilnius. Už Simone Inguanez apsilankymą turime būti dėkingi Europos komisijos atstovybei Lietuvoje ir Europos komisijos atstovybei Maltoje, ES atstovui Brajenui, kuris nuolat rengia Maltos šiuolaikinių poetų vakarus šalyse, pirmininkaujančiose ES Tarybai. Šis vakaras Lietuvos rašytojų sąjungos klubo salėje suteikė galimybę išgirsti maltiečių kalbą – Simone Inguanez kūrinius skaitė maltietiškai (kad nepabostų, ne kiekvieną, o kas antrą, išverstą į lietuvių kalbą). Lietuviškai Simone eiles skaitė šio vakaro vedėja poetė Indrė Valantinaitė (viešnios eilių vertėjas poetas Julius Keleras į vakarą neatvyko). Poezijos skaitymai dviem kalbomis tęsėsi pakaitomis su pertraukėlėmis, kurių metu buvo užduodami klausimai lietuvių kalba (juos į anglų kalbą vertė profesionali vertėja Monika).

Kronika

Premijos laidotuvių nuotaika

Romas BACEVIČIUS

„Vieno lito premijos“ laureatą rašytoją Petrą Venclovą dailininkų vardu pasveikino Irena Mikuličiūtė ir įteikė R. Averincevo draugišką šaržą

KAUNAS. Vasario 20-ąją Menininkų namuose Kauno rašytojai penkioliktąjį kartą iškilmingai bei žaismingai įteikė „Vieno lito premiją“. Galbūt tai – paskutinė 1999 metais įsteigta premija, arba, kaip sakė jos sumanytojas rašytojas Petras Palilionis, lito laidotuvės. Literatūros šventėje dalyvavo būrys Kauno rašytojų, ne vien ankstesnių šios premijos laureatų, kelios dešimtys literatūros gerbėjų. Anksčiau „Vieno lito premiją“ yra gavę Jurgis Gimberis, Markas Zingeris, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Jonas Laucė, Violeta Šoblinskaitė Aleksa, Aldona Ruseckaitė, Donaldas Kajokas, Vladas Vaitkevičius, Rimantas Marčėnas, Zita Gaižauskaitė, Vladas Kalvaitis, Aldona Elena Puišytė, Gintautas Dabrišius, Gintaras Patackas.

Kronika

Nauja knyga apie partizanus

UTENA. Vasario 13 dieną paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną uteniškius pakvietęs Utenos kraštotyros muziejus jiems padovanojo įsimintiną renginį – muziejuje buvo pristatyta nauja Utenos krašto Garbės piliečio, kraštotyrininko Balio Juodzevičiaus knyga „Akistata su mirtimi“, o jos pristatymas prasmingai papildytas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos Teatro studijos, kuriai vadovauja mokytojas Nerijus Rastenis, Juozo Grušo, Stasio Kašausko kūrybos motyvais sukurta literatūrine-muzikine kompozicija.

Kronika

Gerumo židinys

Br. Bernardas Saulius Belickas OFM

Ateik...
Tikėjimo bičiuliškasis Dievo valios žiburėli,
Ateik prie mano vienišumo kojų,
Ir būkime kartu prie židinio gerumo!

(„Ateik į bičiulystės rasą“)

Alvyra Grėbliūnienė

Druskininkai. 2004 metais „Eglės“ sanatorijoje vyko susitikimas su šviesaus atminimo tautos poetu Justinu Marcinkevičiumi. Renginys „Ką gi dar dvasia ir žodis gali?“ buvo skirtas kalbos ir knygos metams paminėti. Prisimenu, kai poetas, paklaustas, kokiais varpais reikia skambinti, kad kalba išliktų, tada pasakė: „Tas varpas mumyse... Kalbos likimas – tautos likimas“. Nuo to laiko esu pažįstama ir su sanatorijos bibliotekos vedėja Adele Kudarauskiene. Ne vienas žymus poetas, rašytojas, aktorius, gydytojas ar kitas taurios sielos žmogus vedėjos pasišventimo menui ir gėriui dėka svečiavosi sanatorijos renginiuose ir dalinosi su susirinkusiaisiais jiems duotomis Dievo dovanomis.

Kronika

Paroda nuo gamtos tolstančiam žmogui

LAZDIJAI. Čia viešėjo ypatingas svečias – Lietuvos ornitologų draugijos narys, Druskininkų Sąjūdžio tarybos narys, pirmosios Druskininkų televizijos įkūrėjas (1991 metais), vaizdo operatorius ir gamtos fotografas Jonas Bilinskas. Gamtos fotografijų parodą Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniams, mokytojams bei svečiams atvežęs J. Bilinskas sužavėjo savo pasakojimais bei nepaprastais vaizdais. Susitikimą su fotomenininku suorganizavo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Rūta Balevičienė.

Kronika

Pabendravimas apie Tėvynę – eilėmis

Poetė Rita Bijeikytė-Gatautė

KLAIPĖDA. Kovo 12-osios vakare Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje vyko renginys „Malonė, kad būtų gyva“ ir buvo paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Pristatyta Žemaitijos rašytojų bendrijos poetės Ritos Bijeikytės-Gatautės knyga patriotine tematika „Kalbinu Žemę, Motiną, Tėvynę“. Jame poetės biografiją ir kūrybą pristatė Rimantė Vasiljeva, muzikavo bardas Jonas Baltokas. Rita eilėmis iš tiesų prakalbino daug žmonių širdžių ir savo kuklumu, paprastumu, dideliu dėkingumu Viešpačiui ir žmonėms užkariavo klaipėdiškių simpatijas, netrūko gausių aplodismentų ir gėlių puokščių.

Kronika

Premija už geriausią kalendorių

Joniškio krašto kalendorius „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“

KURŠĖNAI. Šiaulių rajono kultūros centre tradiciškai buvo teikiama lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. Į šventę rinkosi kultūros darbuotojai, pedagogai, mokiniai, seniūnijos atstovai prieš tai aplankę Lauryno Ivinskio kapą Kuršėnų kapinaitėse ir padėję gėlių prie L. Ivinskio paminklo.

Premijos skyrimo komisijos pirmininkė Sigita Lukienė prieš paskelbdama laureatą paminėjo, jog Lauryno Ivinskio premija įteikiama jau 24-ąjį kartą. Šį sykį vertinimo komisija atsigręžė ir į regionus, nes ankščiau laureatai būdavo iš didmiesčių. S. Lukienė paskelbė, kad 2013 metų geriausiu lietuvišku kalendoriumi išrinktas Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus išleistas krašto etninės kultūros kalendorius „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“. Idėjos autorei Renatai Rapkausienei įteikta Lauryno Ivinskio premija, gėlės ir vardinė juosta. Kalendorius išleistas gražia tarmiška kalba. Jame daug senolių patarimų, valgių receptų, tradicinės liaudies medicinos pamokymų, spėlionių, žaidimų, burtų. Kalendoriaus „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ dailininkė – šiaulietė Jurgina Jankauskienė, kalbininkės – Aušra Kaikarytė ir Rita Urniežiūtė. Laureatę sveikino visas būrys kraštiečių ir Seimo narės Rimos Baškienės padėjėja Judita Šakočiuvienė. Ji įteikė Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Padėką Joniškio istorijos ir kultūros muziejui už nuoširdų darbą puoselėjant mūsų tarmes ir papročius, saugant istorinę atmintį.

Kronika

Uteniškių tarme

UTENA. Kultūros centre pristatyta poetės, Utenos kultūros centro direktorės pavaduotojos Reginos Katinaitės-Lumpickienės uteniškių tarme parašyta poezijos knyga „Undeniu, ugniu, žalynais“. Poetės kūrybos gerbėjai džiaugėsi gyvuojančia ir puoselėjama uteniškių tarme, susidomėję klausėsi skaitomų eilių.

Renginį vedė Dauniškio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Katinienė, eilėraščius skaitė poetės artimieji: sesuo, brolis, sūnus ir, žinoma, pati autorė. Poezijos knygos „Undeniu, ugniu, žalynais“ redaktorius – poetės brolis, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, leidėjas – poetas Vytautas Kaziela. Abu jie pabrėžė, kad knyga yra išskirtinė tuo, kad joje, pasitelkiant tarmę, „pagauta“ ir nepriekaištingai atskleista šio krašto dvasia. Alvydas Katinas pabandė „išversti“ eilėraščių ištraukas į literatūrinę kalbą. Tapo aišku, kad be tarmės eilėraščiai netenka savo skambesio ir prasmės, kad uteniškių tarmė – vaizdinga, daininga, skambi ir savita.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12)

Bernardas Brazdžionis ir vertėjas Dominykas Urbas „Vyturio“ leidykloje 1989 metais

Didžiai Gerbiamas,

Jūsų laišką gavau senokai, atsiprašau, kad ilgokai tylėjau. Mat kaip veikėjas turėjau ir daugybę darbų, rašymų, o kaip niekada pinigų neturintis norėjau atsakyti iš karto, pasveikinti ir su Kalėdomis, ir su Naujais metais. Paštui pašėlusiai, kaip ir viskam, pabrangus.

Suprantu Jūsų širdgėlą, kuri sutapo su asmenine nelaime ir su visos tautos tragedija. Mums dar nelengviau. Nes čia turime skursti ir stovėti, nežinodami, kas bus. O mano dalia – amžino opozicionieriaus, tikro, dalia. Komunistų valdymo laikais aš su jais nėjau, dėl to pragyvenau varge, stebėtis reikėtų, kaip aš iš viso ką nors padariau ir parašiau. Paskelbus nepriklausomybę buvau V. Landsbergio šalininkas (ir dabar esu ir būsiu), bet tuo sau pats užsikirtau kelius į geresnį gyvenimą: džiaugdamasis šiuo šviesiausiu savo gyvenimo laiku, po nepriklausomos Lietuvos dar iš vaikystės atsiminimų, kibau į darbą, nes atsirado laisvė rašyti. Bet už tai gavau tik skurdų honorarą, iš kurio galėjau šiaip taip galą su galu sudurti, nes viską dariau iš pasiaukojimo, katalikiškoje spaudoje, žinodamas jos nelengvą padėtį, rašiau  veltui ¹⁸⁸ (...). Pradėjo eiti dabar padoresnės spaudos, nežinau, kaip ji toliau laikysis, o svarbiausia, kiek bus morališkai padori, kad joje galima būtų bendradarbiauti. Tačiau tą pamatysime vėliau. Joje ir bendradarbiausiu.

Kronika

Vaizdų ir garsų darna

Bronius VERTELKA

Jaunoji menininkė Milda Butkevičiūtė

Panevėžys. Kraštotyros muziejaus filiale, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje, vyko Mildos Butkevičiūtės kūrybos parodos „Miesto garsovaizdžiai“ pristatymas. Didžioji atėjusiųjų dalis buvo jaunimas, kaip ir pati jos autorė. Tokia paroda – pirmoji muziejaus istorijoje.

Menininkės pasiūlymą parodyti savo darbus visuomenei muziejujaus darbuotojai sutiko atsargiai: kuo gi gali nustebinti toks jaunas žmogus? Kai susipažino su jos kūrinių aprašu ir biografija, apstulbo: Vilniaus dailės akademijoje baigė fotografiją ir videomeną, parodose dalyvauja nuo 2005 metų. Patiko jaunosios menininkės idėja: tai bus nauja, rodys ne vien vaizdus, bet skambės ir garsai. Įgyvendindama projektą, panevėžietė su fotoaparatu rankoje žvalgėsi po Panevėžį, nes norėjo įprasminti tai, kas atrodė svarbiausia, – aptiko dar nežinomų gatvių, nors čia augo. Taip „užsiaugino“ mintį, kad stebėdamas ekrane vaizdus žiūrovas nors kiek prasilavintų.

Kronika

Nuotraukose – vėjo malūnai

VILNIUS. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6) veikė Raimondo Gurskio fotografijų paroda „Lietuvos vėjo malūnai“. „Daugel metų, net du šimtmečius, Lietuvos kraštas puošėsi žmogaus rankų darbo stebuklu – vėjo malūnais. XIX–XX amžiais šie architektūros ir technikos paminklai buvo nepamainomi žmogaus pagalbininkai ne tik grūdų malimo, bet ir vilnų vėlimo, popieriaus gamybos, kalvystės, lentų pjovimo, aliejaus spaudimo darbuose, – sako R. Gurskis. – Laikas bėga, ir lietuviškieji vėjo malūnai griūva. Dalis jų prisikėlė naujam gyvenimui – virto muziejais, užeigomis, turistų traukos centrais. Kiti lėtai nyksta. Ši fotografijų paroda – galimybė žvilgsniu prisiliesti prie dar gyvuojančių ir beišnykstančių sparnuočių, o mano didžiausias troškimas – sužadinti susidomėjimą jų istorija ir norą išsaugoti šį istorinį paveldą“.

Kronika

Nedidelio formato, turtingo turinio

Bronius VERTELKA

Poetas Povilas Kulvinskas

RAGUVA. Vasario 16-ąją, Kultūros centre švenčiant Valstybės dieną, čia kartu buvo paminėtas kraštiečio, dabar Anykščių rajone, Janapolio vienkiemyje, gyvenančio poeto, aktoriaus, kultūros organizatoriaus Povilo Kulvinsko 65-metis. Jubiliatui skirtą parodą, kurioje – straipsniai, publikacijos, pasakojantys apie jo kūrybos kelią, dalyvavimą renginiuose, poezijos konkursuose, gyvenimą išpuoselėtoje sodyboje, pristatė vietos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Vida Gailiušytė. Ji supažindino su kūrėjo biografija, sakė, kad jis rašo tradicine eilėdara, jo poezijoje vyrauja meilės moteriai ir motinai, meilės žmogui motyvai, išaukštinima Tėvynė. Savo eiles autorius publikuoja periodikoje, ją deklamuoja įvairiuose renginiuose. P. Kulvinskas nebijo sakyti tiesos, yra kūrybingas, veržlus, jaunimą lavinantis poetas. Jo eiles skaitė raguvė poetė Janina Jakimavičiūtė-Baltušnikienė.

Kronika

Geriausi tautodailininkų darbai

KURŠĖNAI. Vasario 16-ąją atidaryta Šiaulių rajono tautodailininkų meninių darbų paroda. Pirmajame ir antrajame Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro aukšte buvo eksponuojami geriausi per metus sukurti darbai. Į parodos atidarymo iškilmes susirinkę jų autoriai ir darbų gerbėjai bei vertintojai vos tilpo salėje – tiek daug Šiaulių rajone yra kuriančių žmonių, tiek daug yra tradicinį liaudies meną vertinančių gerbėjų. Parodą atidarė sesučių Agnės ir Simonos Balčiūnaičių duetas (mokytoja – Lina Jarošėvienė, akompanavo Danutė Streckienė). Centro direktorė Birutė Poškienė parodos lankytojams pristatė autorius. Anot jos, paroda jau daug metų, nelaužant tradicijų, atidaroma vasario 16-ąją, tačiau kiekvieni metai pažeria ir naujovių. Šiemetiniai darbai yra labai stiprūs, išgryninti, tvarkingi, preciziškai paruošti, verti dėmesio.

Kronika

Kraštotyros muziejuje – Rytų meno kolekcija

PANEVĖŽYS. Kraštotyros muziejuje atidaryta paroda „Rimvydo Sidrio Rytų meno kolekcija“. Čia eksponuojami kraštiečio dr. Rimvydo Sidrio Panevėžio muziejui dovanoti daiktai, parsivežti iš turiningų kelionių po Japoniją ir Kiniją – savitų tradicijų, paslaptingos kultūros bei įspūdingo grožio šalis. Į parodos atidarymą atėję panevėžiečiai buvo pirmieji, kurie pamatė iki šiol neeksponuotą, muziejaus fonduose saugomą kolekciją.

Kronika

Senosios stačiatikių šv. Mišių knygos

Prof. Osvaldą Janonį sveikina Evgenija Baltronienė, dešinėje – Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės klebonas Aleksejus Smirnovas

ANYKŠČIAI. L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje surengta paroda „Senosios stačiatikių šv. Mišių knygos“. Kovo 4 dieną bibliotekos salėje paroda pristatyta Anykščių bendruomenei. Renginyje dalyvavo Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvės klebonas Aleksejus Smirnovas, parodos organizavimo pagalbininkė – Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė Evgenija Baltronienė, Anykščių rajono savivaldybės mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis, rašytojas Rimantas Povilas Vanagas su žmona Vijoleta, vertėja Jūratė Ivanauskienė, pedagogas, logopedas ekspertas Juozas Danilavičius, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, kuratorius Tautvydas Kontrimavičius ir daug kitų garbingų anykštėnų.

Kronika

Policijos pareigūno prieverpstės

PRIENAI. Vasario 18 dieną krašto muziejaus parodų galerijoje pristatyta Utenos rajono tautodailininko, medžio drožėjo, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno Albino Šileikos prieverpsčių paroda. Įžanginį žodį tarė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Jis džiaugėsi suteikta galimybe Prienų krašto bendruomenei pamatyti tai, ką gali sukurti meniškos sielos žmogus. Savivaldybės administracijos direktorius parodos autoriui už gražias iniciatyvas ir prieverpsčių parodos pristatymą Prienų bendruomenei įteikė padėkos raštą. Renginį vedė Prienų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė. Ji padėkojo Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniams, dalyvavusiems edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė parodos autorius A. Šileika. Šiltų žodžių apie A. Šileiką negailėjo ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis. Jis tautodailininkui įteikė suvenyrų su Prienų krašto simbolika. Parodos autorius padėkojo Utenos krašto muziejui už galimybę savo kūryba dalintis su Prienų bendruomene, o jo atvežta paroda – tai dovana šiam kraštui, nes A. Šileikos vaikystės dienos prabėgo būtent Prienų rajone, tai yra Jiezne, Balbieriškyje. Už profesionaliai suorganizuotą parodą, šiltą bendradarbiavimą, A. Šileika Prienų krašto muziejui padovanojo savo paties iš medžio sukurtą prieverpstę. Programą pagyvino Prienų krašto muziejaus ansamblis „Marginys“.

Kronika

Skulptoriaus angelai

L. Strioga, „Angelas girdi visus“

ANYKŠČIAI. Vasario 19 dieną Sakralinio meno centre atidaryta anykštėno, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Angelai žemėje“. Parodos atidaryme dalyvavo autorius L. Strioga, koncertavo dambrelininkai Kristina ir Egidijus Daruliai.

Anykščių Angelų muziejus turi septynis skulptoriaus L. Striogos darbus. Tai – bene vieninteliai muziejaus eksponatai, kuriuos žmonės gali paliesti, pajusti medžio ir angelo šilumą. Skulptorius paprašė taip eksponuoti, kad žmonės galėtų paglostyti jo sukurtų  angelėlių galveles. 2011 metais Angelų muziejuje vyko L. Striogos darbų paroda „Skolingas gyvenimui“. Kalbėdamasis su anykštėnais autorius teigė dėkojantis tėvui už sielos gražumą, motinai – už dainas ir išugdytą darbštumą, atsakomybę. Parodoje buvo eksponuojamos 32 skulptūros, sukurtos nuo 1992 metų.

Kronika

Atidaryta unikali atominio bunkerio ekspozicija

Kaunas. Raudondvario plente, 164 a name, duris atvėrė unikali Atominio bunkerio ekspozicija. Šis bunkeris įkurtas 6 metrai po žeme – sovietmečio civilinės saugos slėptuvėje.

Bunkerį Vilijampolės mikrorajone įkūręs Kauno verslininkas Julius Urbaitis teigia, kad šiame muziejuje lankytojai galės pamatyti labai retus unikalius eksponatus – Pirmojo pasaulinio karo, prieškario, Antrojo pasaulinio karo, šaltojo karo ir dabartinių laikų. Čia galima pamatyti civilinės saugos technikos vystymosi ekspoziciją. „Pagrindinė muziejaus idėja – civilių apsaugos istorija. Nėra jokių ginklų, o sukaupta apsisaugojimo technika. Eksponatus surinkome pačiais įvairiausiais būdais – iš privačių kolekcijų, dovanų. Visiems esu labai dėkingas, nes analogo šiam bunkeriui bent jau aš tikrai nežinau“, – teigė muziejaus įkūrėjas J. Urbaitis.

Kronika

Ką kelionėse užfiksavo fotoaparatas

Bronius VERTELKA

Iš kairės: parodos autorė Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis ir panevėžietis fotomenininkas Saulius Saladūnas

Panevėžys. Dailės galerijoje veikė fotomenininkės Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografijų paroda „... iš spalvotų dienų“, skirta kūrėjos gyvenimo jubiliejui.

Iki šiol panevėžietė buvo žinoma kaip juodai baltos fotografijos meistrė. Keliaudama po užsienio šalis – Vokietiją, Ispaniją, Olandiją, Angliją, Pietų Korėją – ir, žinoma, Lietuvą, ji fotoaparatu fiksavo jau spalvotas akimirkas. Taip buvo kuriami ciklai, skirtingi ne tik spalva, bet ir nuotaika. Po to kilo idėja fotografijas suporuoti. Tai kūrėjai buvo bene sunkiausias ir ilgiausias darbas. Ilgais vakarais tarsi pasjansą ji dėliojo fotolakštų duetus ieškodama paties optimaliausio varianto. Derino formas, linijas, koloritą, ieškojo temos sąsajų ir net disonansų. Specialiai viską paliko taip, kaip tikrovę užfiksavo fotoaparatas. Jokių kadro švarinimų, dailinimų, jokių montažų.

Kronika

Grafikos ir fotografijos sąsajos

Koncertas parodos atidarymo proga. Dešinėje – parodos autorė Irutė Jaruševičiūtė ir klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė

Kaunas. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje veikė jau 27-oji paroda „Regima meilė“. Šios klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė pasidžiaugė kaskart vis gausiau susirenkančiais žmonėmis į parodos, jau tampančios savita galerija, atidarymą klinikos erdvėje ir perdavė žodį parodos autorei bei jos personažams.

Kronika

Nuotraukos atranda Japoniją

Fotomenininkas Žilvinas Glušinskas

PANEVĖŽYS. Miesto savivaldybės viešoji biblioteka nuo pat pirmųjų vasario dienų nėrė į Panevėžio – Lietuvos kultūros sostinės – renginius. Kadangi mėnuo skirtas Tolimiesiems Rytams, bibliotekose eksponuojama ne viena paroda. Štai „Smėlynės“ bibliotekoje (Smėlynės g. 49) vasario 5 dieną atidaryta Žilvino Glušinsko fotografijų paroda „Pasidairymai po Japoniją“. Kaunietis, ne kartą lankęsis šioje bibliotekoje, šįkart dalinosi kelionės po Japoniją patirtimi bei įspūdžiais. Autorius, galintis daug kalbėti apie fotografiją, teigia, jog spalvos kartais trukdo, spalvotose nuotraukose ne visada rasi nuotaiką, stebuklą, o formos ir vaizdai – svarbiau. Todėl parodoje pristatomos nuotraukos buvo sukurtos naudojant ne tradicinį, o ypatingą, vos per penkiolika minučių iš sugedusio pagamintą fotoaparatą, veikiantį pagal pinhole (angl. išdurta skylutė) principą: šis fotoaparatas be įprasto objektyvo, jame šviesos srautas eina pro labai mažą skylutę ir yra projektuojamas ant jautraus paviršiaus. Suasmenintos smulkmenos, trapus paprastumas, nesudėtingi siužetai leidžia žiūrovui pažvelgti į paprastą Japonijos kasdienybę taip, kaip ją matė ir patyrė autorius. Pinhole fotografijų cikle fotomenininkas užfiksavo ryžių derliaus nurinkimą, laimę nešantį simbolį, tradicines japonų vestuves, blusų turgų, geišomis persirengusias merginas, akmeninį urvą, aplipintą milijonais popierėlių su norais, kurie turėtų išpildyti...  Paprašytas apibūdinti Japoniją, vyras ne daugžodžiavo. „Šventyklos labai gražiai sutvarkytos, žydintys sodai“ – teigė Ž. Glušinskas. Jo manymu, geriausias apibūdinimas – patogi šalis.

Kronika

Medžio laikas fotografijose

Klaipėda. Apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje veikė tapytojo, grafiko Augustino Virgilijaus Burbos fotografijų paroda „Medžio laikas“. A. V. Burba sako: „Laikas, mano įvardijamas medžio laiku, nėra tik medžio ar daikto laikas. Šis laikas, jaučiu, yra labiau etninių nei bendracivilizacinių veiksnių lemiamas požiūris į viską, kas vyksta. Būties ženklai, tarsi šakomis įkvepiami, surinkti iš aplinkos, sueina į mane, augina mane kaip medį. Kaip menininkas įprantu viską matyti regimais ženklais, identifikuoti ir daryti atpažįstamą save vaizdiniais – nuotraukomis, piešiniais, žodžiais, – kaip medžio kamieno rievėse. Medžio laiką – mano laiką – metaforiškai sulydau su dalykais, kylančiais iš Žemės, kurios savastis – augti žole, miškais, kalnais, įvairiausia gyvybe, medžiu, manimi, dalykais iš Dangaus, kur nežinome nei pradžios, nei pabaigos. Gyvenimo tėkmę žinome kaip virsmų grandinę. Joje ieškau savęs: kiek, kas, kaip atėję į mane ir sugula etnoso rievėse kaip žmogiškas paveldas. Vėl ir vėl pasijuntu tokiame megalaike lankydamasis tarsi tėviškės Žemaitijos žemėje, nors regima, kadais išgyventa ir dabar tik rečiau liečiama realybė turbūt dėl paslaptimis viliojančios laiko gilumos į praeitį ir į ateitį traukia mitologinių sluoksnių paslaptimis, kalbinimais to, kas tarp kadrų, tarp eilučių. Suprantu, jog beribiškumas yra matuojamas tais pačiais pojūčiais kaip ir bet kuri konkretybė šalia. Moku, galiu atsiduoti žiūrėjimui į didelį ošiantį medį kaip į buvimo vientisumą. Tebūnie tai, sakau, mano ar ne mano medis, laiko ir manęs medis, atstojantis kadais patirtą dar man augant pilkųjų valandų laiką tarp dienos ir nakties. Tai buvo artimo bendravimo ir pasakų laikas. Noriu tai išgyventi ir dabar“.

Kronika

Iš spaudos

RENAVAS. Dvaro sodybos svirne veikė paroda – „Lietuvos spaudos fotografija 2013“. Joje pristatomi nacionalinio spaudos fotografijų konkurso laureatai – geriausi 2012 metų spaudos fotografų darbai, atrinkti ir įvertinti tarptautinės vertinimo komisijos. Kartu pateikta trumpa spaudos fotografų veiklos ir įvertinimų kronika. 2013 metų konkursui fotografijas pristatė 160 autorių. Komisijai pateikta penki su puse tūkstančio darbų. Be temos „Fotopasakojimas ir reportažas“, kaip ir ankstesniais metais fotografai pateikė konkursui nuotraukas pagal šias temas: „Naujienos“, „Gyvenimas“, „Portretas“, „Diplomatija“, „Kultūra“, „Europos metai“, „Pramogos“, „Sportas“, „Kariuomenė“, „Gamta ir jos apsauga“ ir „Spindesys“. Jau penktą kartą bus teikiamas „Kolegų prizas“. Jį pelno iš visų į metraštį ir parodą patekusių nuotraukų pačių konkurso dalyvių išrinkta jiems labiausiai patikusi fotografija.

Kronika

Seirijų krašto įamžinimas

Alvyra Grėbliūnienė

Knygos „Seirijų praeitis ir dabartis“ sudarytoja Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė

LAZDIJAI. Baigiantis 2013 metams, dienos šviesą išvydo 2011 metais minėtoms 500-osioms Seirijų miestelio įkūrimo metinėms įamžinti skirtos knygos „Seirijų praeitis ir dabartis“ I dalis (sudarytoja ir redaktorė Lionė Lapinskienė, Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2013).

Leidinio sutiktuvės vyko Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vasario 6-ąją. Žmonių susirinko kaip į atlaidus – to dar nėra buvę. Į renginį atvyko ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu su juo buvo ir būrelis Lazdijų dekanato kunigų. Susirinko daug garbių svečių iš įvairių Lietuvos vietų: leidyklos „Gimtasis žodis“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Stanelis, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Seirijų vidurinės mokyklos auklėtinis Vidas Kavaliauskas, rajono meras Artūras Margelis, Seirijų seniūnijos seniūnė Česlova Šmulkštienė. Knygos leidyba buvo tikrai palaiminta Dievo. Jos pirmuose puslapiuose įrašyti prasmingi Lietuvos hierarchų linkėjimai. Dievo palaimos linki kraštietis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir dėkoja visiems, kurie pasidalijo savo prisiminimais apie Seirijų miestelį, nes niekur kitur negalima surasti tos vietos „taip atgaivinančios mūsų dvasią, kaip tie keliai ir takeliai, kuriuos mynė mūsų vaikiškos kojos, o širdys gėrė tėvų ir draugų meilę“. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila į skaitytoją kreipiasi Šv. Rašto žodžiais: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jei kviečio grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių (Jn 12, 24) ir linkėjo, „kad laisvės gynėjų kraujas, aplaistęs šią žemę, taptų Evangelijos kviečio grūdu, atnešančiu gausių dvasinių vaisių“. Lazdijų dekanato dekanas, Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Prajara šioje knygoje įamžino žodžius: „Gausios Dievo palaimos, nes gražių ir brandžių vaisių tegali duoti tik meilė Dievui ir savo gimtajai žemei“. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas, kun. teolog. lic. Vitas Eidukaitis, džiaugdamasis unikaliu Seirijų kraštovaizdžiu ir šio krašto istorija, linkėjo seirijiškiams ne tik branginti praeitį, bet jausti atsakomybę ir už dabartį, ir ateitį. Knygoje daug dėmesio skiriama Seirijų krašte buvusioms ir esančioms katalikų bažnyčioms ir koplyčioms, akcentuojama bažnyčios ir parapijos svarba. Pateikiama visiškai naujos vertingos medžiagos apie krašte tarnystę atlikusius kunigus Joną Reitelaitį, prelatą Juozapą Laukaitį, Antaną Skeltį SDB ir kitus.

Kronika

Pristatė knygą „Zigmo Gėlės namai“

VILNIUS. Rašytojų klube kuršėniškis rašytojas Vytautas Kirkutis pristatė knygą „Zigmo Gėlės namai“. Renginys buvo skirtas ir Šiaulių rajono literatūros muziejaus Naisiuose 25-mečiui bei Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gimimo 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rašytojas prie Z. Gėlės-Gaidamavičiaus temos grįžta trečią kartą: 1994 metais išleista knyga „Tylios mano dainos“, 2002 metais – „Ateik bangosna užmiršties...“

Kronika

Mačiusiojo iš arti užrašai

RADVILIŠKIS. „Ant slenksčio mes abu...“ Šiais dainos žodžiais pavadintas susitikimas, skirtas legendinei estrados grupei „Vairas“, vyko viešojoje bibliotekoje. Renginyje dalyvavo knygos „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“ autoriai Bronislovas Saulius Tarabilda ir Žilvinas Skačkauskas. Susitikimo metu abu autoriai dalijosi prisiminimais apie ansamblį, papasakojo, kaip sekėsi rašyti knygą, parodė to meto grupės „Vairas“ nufilmuotų koncertų klipų. B. S. Tarabilda buvo grupės „Vairas“ metraštininkas, rinko įvairią informaciją apie grupę nuo pat įsikūrimo, lydėjo kelionėse, koncertuose, festivaliuose. Sukauptus prisiminimus reikėjo sudėti į knygą, todėl į pagalbą jis pasikvietė Ž. Skačkauską, kuris surinko tekstus kompiuteriu ir sumaketavo knygą. Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė padėkojo svečiams, įteikė gėlių.

Išnašos

Vienuoliško gyvenimo šydą praskleidusi knyga

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Broliai benediktinai, centre – tėvas Kazimieras Milaševičius OSB

Kūrybinio įkvėpimo rezultatas

Dabartinėje įvairiausių pramogų ir skandalų išpaikintoje visuomenėje, ypač tarp jaunesnių žmonių, tikriausiai sutiktume nedaug tokių, kurie trokštų susipažinti su aukštesnėmis gyvenimo vertybėmis, skatinančiomis eiti dvasinio tobulėjimo keliu. Dar prieš keletą metų jaunasis fotomenininkas Eugenijus Barzdžius iš Šiaulių, matyt, to dvasinio įkvėpimo ir noro pagautas, sumanė praverti ne per toliausiai nuo gimtojo miesto, atokiame užkampyje, įsikūrusio Palendrių vienuolyno duris. Kelmės rajone 1998-ųjų rudenį įsikūrusių brolių benediktinų rami ir tyli veikla daug kam atrodė apgaubta savitos paslapties ir mistikos... Tad 2011 metų vasarą atsidūręs vienuolyne, garsėjančiame griežtai uždaru gyvenimu ir giliu pamaldumu, Eugenijus ryžosi praskleisti šią paslapties skraistę. Ne vieną dieną čia praleidusiam jaunajam fotografui pavyko ne tik iš arčiau susipažinti su brolių benediktinų veikla liturginių apeigų metu, bet ir įamžinti akimirkas iš kasdienio vienuolių gyvenimo aplinkos.

Išnašos

Lietuva poeto širdy

Poetas ir muzikantas Alvydas Padriezas

Dar 2000 metais įkūręs kaimo kapelą „Provincija“ ir jai vadovavęs savamokslis muzikantas Alvydas Padriezas surinko savo eilėraščius ir išleido pirmąją poezijos knygą „Atplauksiu mėnesiena“. Jo eilėraščiai žavi tikru šiltu jausmu, o peizažai kupini meilės Tėvynei. Sudėtingas jautraus skriaudai ir neteisybei poeto Alvydo gyvenimo kelias. 1960-aisiais jis gimė Kazachstane. Vos trejų metelių berniuką į Lietuvą parsivežė senelė. Augo Kaišiadorių rajone, čia penkerių metų krikštytas ir išmokytas mylėti Tėvynę. Baigęs Kaišiadorių aštuonmetę mokyklą, specialybę įsigijo Marijampolės VKPT mokykloje. Po darbo jo hobis – poezija ir muzika – sielos prašviesėjimas, kuris padeda jam gyventi. A. Padriezo poezija stebina emocijų gausa ir minties gelme. „Aš moku prakalbinti tylą“, – prisipažįsta autorius viename eilėraštyje. Jis širdimi prisiliečia prie tos žemės, kuri jį išaugino ir suformavo jo pasaulėžiūrą. Jo kaimas čia, kur „aušroje plaka tėvas dalgį“, kur „asla pabarstyta smėliu“, kur „motulės nuausti aštuonianyčiai“. Poetas rašo tradicine eilėdara, rimai tikslūs, todėl savo eilėms lengvai sukuria įvairaus skambesio melodijas.

Išnašos

Lietuvos totorių palikimas

Knygos „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“ sutiktuvės. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Kandratavičienė su vienu jos autorių, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku dr. Adu Jakubausku

Daugiau nei 600 metų Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos – totorių – atstovai visuomenei pateikė išskirtinį leidinį „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“. Lietuvos Mokslų akademijoje surengtos šios knygos, išleistos lietuvių ir rusų kalbomis, sutiktuvės. Tai – trijų knygos autorių – Ado Jakubausko, Galimo Sitdykovo ir Stanislavo Dumino – parengtos žymiausių totorių biografijos, kurios liudija istorijos virsmus ir šios nedidelės tautos lojalumą Lietuvai, asmenybių įtaką ir indėlį į šalies politinį, kultūrinį gyvenimą.