2018 m. birželio 1 d.
Nr. 22 (2289)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Prieškario kūrėjai

Rašė būdami be Tėvynės

Irena Petrušienė prie parodos
„Varėnos krašto išeivijos poetai“

Renginio apie iš Varėnos krašto
kilusius išeivijos poetus
dalyviai Vydenių bibliotekoje

VYDENIAI. Vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams Lietuvoje, savita šventė gegužės 16 dieną buvo surengta Vydenių bibliotekoje. Ji buvo skirta iš Varėnos krašto kilusiems išeivijos poetams prisiminti. Renginį pradėjusi Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Elena Glavickienė kalbėjo apie lietuvių emigraciją ir jos priežastis, akcentuodama, kad daugeliui lietuvių rašytojų teko patirti tremtinio arba emigranto dalią. Ypač daug rašytojų iš Lietuvos pasitraukė 1944 metais, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui ir sugrįžtant sovietinei okupacijai. E. Glavickienė paminėjo svetur kūrusius ir knygas leidusius žymiausius išeivijos poetus, aiškino, kad lietuvių literatūra, sukurta po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusių rašytojų, vadinama egzodo literatūra, priminė, kad yra keli ir iš Varėnos rajono kilę poetai, gyvenę ar tebegyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė Laimutė Cibulskienė, pristatydama išeivijos poetą Roką Židžiūną-Židanavičių (1895–1955) sakė, kad jis mažai žinomas Lietuvoje, nors yra pripažintas kaip vienas pajėgiausių senosios išeivijos poetų. L. Cibulskienė papasakojo jo biografiją, paskaitė kelis eilėraščius iš leidinio „Poezijos pavasaris 85“ (Vilnius, 1985) bei iš JAV leidinio „Naujoji gadynė“ (1917). R. Židžiūnas gimė 1895 metais Merkinėje, o 1913 metais išvyko į JAV. Išleido keturias knygeles: „Dainos, juokeliai, net linksta keliai“ (1915), „Juokdarys“ (1923), eiliuotą komediją „Meilės rykštė“ (1924), „Daug labų dienų“ (1944). Tačiau didžioji šio poeto kūrybos dalis liko periodikos puslapiuose. Jeigu visa periodinėje spaudoje skelbta kūryba būtų surinkta, ji sudarytų stambią knygą ir gerokai praturtintų mūsų grožinės literatūros lobyną. R. Židžiūnas mirė 1955 m. kovo 20 d. Niujorke. Lietuvoje poeto eilėraščiai buvo išspausdinti leidinyje „Poezijos pavasaris 85“.

Pristatydama poetą Zigmą Gavelį, L. Cibulskienė pirmiausia perskaitė jo eilėraštį „Be Tėvynės“, tuo pabrėždama, kad poeto širdyje visada išliko Tėvynės ilgesys, Lietuvos vaizdas, jos džiaugsmai ir kančia. Zigmas Gavelis gimė 1914 m. birželio 8 d. Kampų dvare, Merkinės valsčiuje. Artėjant antrajai bolševikinei okupacijai, 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, 1949 metais Z. Gavelis išvyko į JAV, Bostoną. Eilėraščius skelbė „Darbininke“, „Dirvoje“, „Keleivyje“, „Tėviškėje“, „Technikos žodyje“. Daug jo eilėraščių buvo išspausdinta vaikams skirtame žurnale „Eglutė“. 1991 metais „Vagos“ leidykla išleido Z. Gavelio eilėraščių knygą „Mano žemė krauna žiedus“. Lietuvoje išleistos ir dvi Z. Gavelio poezijos knygos vaikams – „Voro tinklas“ (1991) ir „Snaigių pasaka“ (1996). 2003 metais išleista prof. Vinco Aurylos ,,Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990“, kurioje pateikta Z. Gavelio biografija ir eilėraščiai. Jis mirė 2000 metų gruodį Bostone. Z. Gavelio eilėraščius skaitė L. Cibulskienė ir Vydenių pagrindinės mokyklos moksleivės Ugnė ir Greta Markevičiūtės.

E. Glavickienė papasakojo apie Burokaraistėlės kaime 1913 m. liepos 8 d. gimusią poetę Oną Tamulevičiūtę-Balčiūnienę (1913–1999), 1944 metais pasitraukusią į Vokietiją, o 1949 metais persikėlusią į JAV. Pristatė O. B. Audronės slapyvardžiu pasirašytas jos poezijos knygas: „Beržų pasakos“ (1952), „Žingsniai takeliu“ (1966), „Tik tau ir man“ (1969), „Laužai ir kibirkštėlės“(1972), „Amžini vasariai“ (1998). Iš šių rinkinių paskaitė eilėraščius „Mano sodžius“, „Brokaraistėlė“, „Perloja“. Kitus poetės eilėraščius skaitė Vydenių pagrindinės mokyklos moksleivė Adrijana Antropikaitė. E. Glavickienė kalbėjo apie poetės kūryboje vyravusias jaunystės prisiminimų, gimtųjų namų ilgesio ir meilės, religinius motyvus. O. B. Audronės eilėraščiai buvo spausdinami išeivijos leidiniuose: „Aiduose“, „Draugo“ kultūriniame priede, „Laiškuose lietuviams“, „Tėviškės žiburiuose“, literatūros metraščiuose „Pradalgė“, „Tremties metai“, „Gabija“ ir kitur.

E. Glavickienė kalbėjo apie jau XX amžiaus pabaigoje į JAV išvykusią poetę Stasę Piliūtę, priminė jos biografijos ir kūrybos faktus. Stasė gimė Kuršių kaime (Valkininkų seniūnija) 1959 metais. 1989 metų rudenį su vyru ir aštuonmečiu sūnumi išvyko iš Lietuvos. Gyvena Floridos valstijoje. Gavusi Amerikos pilietybę, savo vardą ir pavardę pakeitė į Stacy Lee. Jos eilėraščiai spausdinami išeivijos periodiniame leidinyje „Dirva“. Gimtinėje S. Lee eilėraščiai buvo publikuoti laikraštyje „Giružis“ bei Varėnos krašto literatų poezijos knygose „Merkio lieptai 2“  ir „Linguojantys Merkio lieptai“. 2010 metais išleista pirmoji S. Lee poezijos knyga „Neapraudoto ilgesio skausmas“. Po to išėjo ir kiti jos eilėraščių rinkiniai: „Vakaras prie įlankos“ (2011), „Vilties vynas“ (2012), „Mėnesienos žirgai“ (2013), „Poems“ (anglų k., 2013), „Laikmečio jūromis“ (2014), „Margieji paukščiai“ (2016). Poezijos knygos dosnios temų įvairove, pasižymi turtinga menine raiška. Jose rasime eilėraščių apie Dzūkiją, gimtąjį kaimą, gimtinėje paliktus mylimus žmones, unikalią Floridos gamtą., kasdienybėje išgyventus įspūdžius. E. Glavickienė perskaitė kelis S. Lee eilėraščius.

Renginį papildė spaudinių paroda, supažindinanti su išeivijos poetų Roko Židžiūno-Židanavičiaus, Zigmo Gavelio, Onos Tamulevičiūtės-Balčiūnienės, Stacy Lee kūryba.

Irena Petrušienė,
Vydenių bibliotekos bibliotekininkė

Varėnos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija