XXI amžius

Nuolat žvelkime į Kristų
Kaišiadorių vyskupo kalėdinis žodis – sveikinimas vyskupijos tikintiesiems

Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą… Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas (Lk 2,10-11).
Mieli broliai ir seserys, Kalėdų giesmės vėl suskambo mūsų bažnyčiose ir pakili, šventa nuotaika užliejo mūsų širdis. Šiandien Dievo žodis – Evangelija - skelbia mums didį džiaugsmą, kurį anuomet, Betliejaus artumoje, pirmieji išgirdo piemenys (plg. Lk 2, 8 – 14). Meldžiu Dievą, kad šis šventas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo džiaugsmas pripildytų mūsų namus ir širdis bei dar plačiau atvertų duris Jo meilei. Gimusio Kristaus palaima telydi jus ir testiprina!
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais parašytame laiške Naujajam tūkstantmečiui prasidedant kvietė tikinčiuosius nuolat žvelgti į Kristų, į Jo veidą (plg. NMI Nr. 16-28). Kvietė žvelgti labai atidžiai ir su meile, kad pamatytume pačią gelmę, kaip žvelgiama į labai mylimą ir artimą asmenį. Šiais, 2002 metais jau kitu savo laišku, kuris vadinasi Mergelės Marijos rožinys, Jonas Paulius II laikotarpį nuo 2002-ųjų spalio iki 2003-ųjų spalio paskelbė Rožinio metais bei pakvietė tikinčiuosius stoti į Marijos mokyklą ir jos vedamiems artintis prie Kristaus (plg. BŽ 2002, Nr. 20). Manau, jog kalėdinė prakartėlė ir yra kaip tik ta vieta, kurioje prasideda Marijos mokykla. Kaip tik čia, žvelgdami į prakartėlės figūras, regis, prisiliečiame prie paties Jėzaus, įsikūnijusio Dievo Žodžio, ir esame kviečiami nuolat žvelgti į Jo asmenį. Atkreipkime dėmesį į Mariją prakartėlėje: jos akys atidžiai ir su meile žvelgia į ką tik gimusį Sūnų, į Jo veidą.
Nuo tos Betliejaus nakties Marijos mylintis žvilgsnis jau niekuomet nebesitraukė nuo Jėzaus. Prisiminkime Rožinio slėpinius – Jėzaus Aukojimas, Atradimas, Mirtis ant kryžiaus ir Prisikėlimas… Marija visuomet buvo greta savo ir Dievo Sūnaus. Juk iš tiesų ir mes turėtume išmokti gyventi taip, kaip Marija. Kartą išvydę dėl mūsų gimusį Viešpatį, ir visą savo gyvenimą turime žvelgti į Jį, Jo veidą ir į kiekvieną žmogų su meile.
Kartą maža mergaitė kažką piešė labai susikaupusi. Mokytoja paklausė, ką reiškia jos piešinys. Mergaitė atsakė: Piešiu Dievo portretą! - Bet juk niekas nežino, kaip atrodo Dievas, - bandė paaiškinti mokytoja. Jis panašus į mano mamą, kurią labai labai myliu, - ramiai atsakė mergaitė. Manau, ji buvo teisi, juk mes visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, esame panašūs į Viešpatį (plg. Pr 1, 26). Kaip liudija didysis Betliejaus įvykis, Dievas išties tapo žmogumi, gimusiu dėl mūsų, panašiu į mus, išskyrus nuodėmę. Šios Mergaitės tikėjimo patyrimas, gal kiek naivus ir vaikiškas, labai aiškiai ir visiems suvokiamu būdu parodo, kad Dievas į mus prabyla per žmogų, kaip anuomet Betliejaus prakartėlėje, kukliai, bet nuoširdžiai ir išganingai.
Broliai ir seserys, pasaulis tikrai neatpažįstamai pasikeistų, jei mes visi nuoširdžiai ir nuolat žvelgtume į Viešpatį. Tuomet, kaip rašo apaštalas Jonas, mums nušvistų naujas dangus ir nauja žemė - Dievo karalystė, kurioje visiems laikams pranyktų vargas ir neteisybės (plg. Apr 21,1). Kalėdos juk ir yra ne tik akivaizdus ženklas, kad Dievo karalystė tikrai ateis, bet ir šių pažadų išsipildymo pradžia.
Išdrįskime kartu su Marija vis dažniau žvelgti į Viešpatį, branginkime Rožinio maldą, kuriai šiandien mus kviečia Popiežius, dažnai mąstykime Viešpaties gyvenimo slėpinius, kurie padės ir mūsų kasdienybėje nestokoti tvirtumo, išminties ir pasiaukojimo, bei savo pavyzdžiu visiems liudykime Viešpatį, anuomet tapusį panašų į mus, išskyrus nuodėmę ...
Džiugių ir Dievo malonėmis gausių šv. Kalėdų, mieli broliai ir seserys!
Palaimingų Naujųjų 2003 -iųjų Viešpaties metų!

Vyskupas Juozapas MATULAITIS