Atnaujintas 2003 m. vasario 7 d.
Nr.11
(1115)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dievo įsakymai – tik paprastiems tikintiesiems?

Mus, tikinčiuosius katalikus, labai papiktino per televiziją matytas vaizdas, kai Lietuvos Vyriausybės nariai per didžiąsias ar tautines šventes priima šv. Komuniją.
Bažnyčią gali lankyti visi, bet priimti šv. Komuniją gyvenantiems susidėjus, be Santuokos sakramento, tikrai negalima. Tad arba Algirdas Brazauskas visai nesuvokia, ką daro, arba, būdamas netikintis, tiesiog ciniškai tyčiojasi iš Švenčiausiojo Sakramento ir tikinčiųjų jausmų. Kodėl kunigai tokiems duoda šv. Komuniją, juk juos tikrai gerai pažįsta? Ką mes, tikintieji, galime sakyti savo vaikams, vaikaičiams, kai tokie dalykai dedasi pačioje bažnyčioje, stebint visai Lietuvai? Toks įspūdis, kad Dievo įsakymai bažnyčioje galioja tik mums, paprastiems vargšams žmonėms. Daug kartų Bažnyčia, nors ir mato blogį, bet prieš jį tiesiog užsimerkia. Ir tik kai jau visuomenė pradeda skambinti visais varpais, priima kokį nors sprendimą. Daug kartų ir laidotuvėse teko matyti žmonių, kurie gyvena be Santuokos sakramento net su antra ar trečia žmona ir priima šv. Komuniją. Apie tokius dalykus kunigai daugiau turėtų kalbėti bažnyčioje, rašyti spaudoje. Kuo toliau, tuo labiau šis blogis plinta mūsų visuomenėje. Žmonės visai nebrangina santuokos, jeigu jiems išsituokus viskas galima.
Štai laikraštyje „Lietuvos aidas“ (2003 m. sausio 15 d.) straipsnyje „Apmąstymai po šių metų sausio 13-osios“, rašoma, kad moterys, išėjusios iš Vilniaus Katedros, klausė mons. A.Svarinsko: „Kodėl Vyriausybės vadovai priima šv. Komuniją? Juk jie gyvena be Santuokos sakramento, susidėję. Jei kunigai tokiems duoda šv. Komuniją, tai mes esame pasipiktinusios ir neisime į bažnyčią, bet melsimės namuose“.
Jei jau Bažnyčios vadovai Vyriausybės nariams viešai nedrįsta pasakyti, ką jie gali ir ko negali daryti bažnyčioje, tai tegul su jais asmeniškai pasikalba arba telefonu jiems paaiškina, kad daugiau nepiktintų tikinčiųjų ir neklaidintų jaunimo.

Jonas PAKARKLIS
Vilkaviškis

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija