Atnaujintas 2003 m. spalio 3 d.
Nr.76
(1180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ar lietuviai dar turi jausti kaltę
dėl žydų tragedijos Lietuvoje?

BenjaminaJAV prezidentas Ronaldas Reiganas nugalėjo Blogio imperiją ir geležinė uždanga sugriuvo. Ir todėl mes, lietuviai, būdami europiečiai, galėjom lankytis Europoje ir pas save priimti ne tik pavienius turistus, gimines, draugus, bet ir valstybių vadovus. Prisimindami lietuvių patarlę „svečias į namus, Dievas į namus“, šaukėme valio Prancūzijos prezidentui F.Miteranui, Švedijos karaliui Karlui Gustavui, JAV prezidentui Dž.Bušui ir daugeliui kitų.


„Pasaulio klimatas palankus
etiniams dalykams“, bet...

Praėjusiame amžiuje žmonija išgyveno du pasaulinius karus. Pirmajame pasauliniame kare žuvo 9,7 mln. žmonių, Antrajame – 55 milijonai. Žemynų tautas siaubė ir genocido bangos.

Po Antrojo pasaulinio karo praėjo bemaž 60 metų. Karų ir genocido padarytos žaizdos užsitraukė, bet randai dar vis tebesopa. Istorinė atmintis išlieka. Ji turėtų pasitarnauti kaip žmonijos išlikimą laiduojančios veiklos imperatyvas. Praėjusio amžiaus pabaigoje Vokietijoje susikūrė visuomeninė organizacija – „Kriegsgraeberfuersorge” („Rūpinimasis karių kapais“). Ji suformulavo savo veiklos tikslą: „Visų tautų karo aukų kapai yra ne tik žuvusiųjų prisiminimo ir pagerbimo vietos. Šiandien tai pradžios taškai, siekiant supratimo, susikalbėjimo, susitaikymo ir draugystės. Kapai visus mus ragina bendrauti taikiai“. Svečiai iš Vokietijos kartu su lietuvių kariais ir savivaldybėmis atkūrė ir sutvarkė sovietų sunaikintas vokiečių karių kapines Klaipėdoje, Kudirkos Naumiestyje, Tauragėje, Kaune. „Įsidėmėtinas jų ritualas, kuriuo kiekvienu atveju būdavo pagerbiami ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, rusų, sovietų žuvusieji... Su žuvusiaisiais ir mirusiaisiais nekariaujama. Tačiau naciai ir komunistai niekindavo savo tikrų ar tariamų priešų kūnus ir naikindavo jų kapus.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija