Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kas tas margas paukštelis, nešiojantis viso pasaulio naujienas?

Džiaugiamės, kad prasidėjo kalendorinis pavasaris, tačiau visi moksleiviai labiausiai laukia vasaros – nerūpestingo atostogų laiko.Vasara atkeliauja kartu su paukšteliais. Anot senolių pasakojimų, „kregždė ant savo uodegos vasarą parneša“. Kregždutės žiemoja Afrikoje ir į gimtinę sugrįžta beveik vėliausiai iš visų paukščių. Lietuviai nuo seno jas myli, globoja ir gėrisi šiomis nuolatos ore nardančiomis prakirptauodegėmis. Kregždės gyvena ne tik miestuose, kur daug mūrinių pastatų, bet ir kaimuose – daržinėse ir kitose joms tinkamose vietose. Kaime jos dar vadinamos blezdingomis. Retas kuris kitas paukštis taip suartėjęs su žmogumi, kaip kregždutės. Apie blezdingas jau rašė senosios Graikijos rašytojai. Jų vardas skamba lietuvių liaudies dainose, sukasi šokio sūkury.

„Judadūšių“ paranojos

Neužginčysi faktų, jog „kapitalistėjančioje“ lietuviškoje kasdienybėje, deja, jau daug kur mokyklinio jaunimėlio aktyviausieji „vyrai“, net dvylikametės „merginos“ diktuoja savo valią, „ima įkaitais“ ir tėvelius, ir mokytojus.

Nagijevo ir kitų maskvamylių „judadūšių“ įtaka neš vis naujus „derlius“. Mokytojai ima bijoti… mokinių. Pernai Palangoje „atsivėręs“ toks smaguolis 20-metis Poviliukas papasakojo, kaip jis ir kai kurie jo draugai daugiabučių balkonuose, vazonėliuose, augina kanapes ir pražydino netgi… marihuaną.

Susitelkime dėl vaikų

Leliūnų pradinio ugdymo skyriaus mokiniai, kuriems dovanota „Kregždutės“ prenumerata, su mokytojomis

Jau ne pirmus metus geradaris Kazys Rožanskas užprenumeruoja „Kregždutę“ savo tėviškės vaikams. Per 30 šeimų gauna šią dovaną. Dėkingi K.Rožanskui Debeikių pagrindinės mokyklos Leliūnų pradinio ugdymo skyriaus vaikai.

Vienintelis katalikiškas laikraštukas vaikams „Kregždutė „ norėtų lankytis kiekvienoje šeimoje, kurioje auga vaikai. Kai mano mokiniai atsiverčia jį, suspindi jų akys, susidomėję skaito, diskutuoja, sprendžia, aiškinasi... Liūdna būtų, jeigu tokių šviesių akimirkų vaikai netektų.

Jaunieji šauliai šventė Vasario 16-ąją

Jaunieji šauliai po iškilmingo pasižadėjimo prie Laisvės angelo

Vasario 16 dieną Alytaus šauliai dalyvavo šv. Mišiose Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Po jų renginio dalyviai prie Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus, savanorio Artūro Sakalausko ir „Laisvės angelo“ paminklų Alytaus miesto parke padėjo gėles kritusiesiems kovoje dėl Lietuvos laisvės atminti. Dvylika jaunųjų šaulių iškilmingai davė pasižadėjimą.

Sakyti tiesą niekada ne vėlu

Prieš keletą dienų elektroniniame pašte radau išverstus praeitų metų Eurovizijos laureatų suomių grupės „Lordi“ dviejų atliekamų dainų žodžius. Siūloma sureaguoti. Reakcija pavėluota. Kiek žinau, šios grupės koncertai buvo Vilniuje, Klaipėdoje. Bet geriau vėliau, negu niekad. Nežinau, ar kuri iš šių dainų buvo atliekama Eurovizijos konkurse. Nežinau, koks šios grupės tikslas, bet labai panašu, kad ji užprogramuota destruktyviai veikti žmogaus dvasią. Kaip mes, kvėpuodami užterštą orą, nejučiomis įtraukiame ir nuodingas medžiagas, kurios pamažu ardo mūsų sveikatą, taip ir klausydamiesi tokios muzikos ir tokių dainų mūsų vaikai persiima jų griaunančiąja dvasia. Tėvai dažnai nesupranta šių dainų angliškų žodžių ir neturi savo tvirtos nuomonės. Sako: „Dabar kitos mados, kitokia muzika, jei vaikams patinka, tegu...“ O ir vaikai ne viską supranta, jie priima tai kaip mados šauksmą. Jie priima tuos nuodus, sugeria, sutraukia į save, kartoja žodžius, frazes, motyvus...

Švenčių garsai ir spalvos

Utenos miesto bėgimo, skirto Vasario 16-ajai, jaunieji dalyviai

Vasario 16-oji – ne vien tik knygose ar metraščiuose įrašyta. Ji – mūsų genuose ir mūsų širdyse. Ji – mūsų giriose ir laukuose…

Utenos sveikatingumo klubo „Gija“ pirmininkė Angelė Mažeikienė susirinkime sakė: „Užsirašykite, kas norite Vasario 16-ąją dalyvauti šventiniame bėgime. Kviečiami visi…“

Prie Kultūros centro tą rytą susirinko nemažas būrelis, o kai pasirodė jaunieji „dviratininkai“ – tai jau ir visas būrys. Du autobusiukai vežė į Užpalius. Sustojome Nolėnų kaime prie paminklo žuvusiems už Nepriklausomybę, nusifotografavome, taip pat stabtelėjome ir prie pakelėje sulipdytų senių besmegenių, kurie mums „perdavė“ kaimo žmonių laiškelius su palinkėjimais bėgikams.

Laisvės paminklas turi stovėti buvusioje vietoje

Lapių miestelyje (Kauno r.) 1928 metais statyto Laisvės paminklo atstatymu nuo 1989-ųjų rūpinosi šviesaus atminimo mokytojas kraštotyrininkas Bronius Šukys. Jis įdėjo daug pastangų, kad paminklas būtų atstatytas ant senųjų pamatų. Kreipėsi į vietos ir Respublikinę valdžias, Kultūros paveldo departamentą. Reikalavo, kad žemė, kurioje buvo išlikę paminklo pamatai, nebūtų privatizuota, o ant jų pastatytas garažiukas būtų nugriautas. Buvo surinkęs daug gyventojų parašų.

Už blaivią tautą

Lietuvos žinių radijo laidoje 2007 m. vasario 8 d. buvo nagrinėjamas klausimas, ar reikia uždrausti alkoholio reklamą? Įdomu, kiek žmonių klausėsi šios laidos, ir ar tarp jų buvo tokių, kurie patyrė alkoholizmo sukeliamas skaudžias tragedijas? Tuomet kaip jų nervai sugebėjo visą šią laidą ramiai išklausyti? Ar toji laida išklausyta tų žmonių, kurie galėtų padaryti poveikį šiai, kaip vienas klausytojas laidos metu sakė, nusikalstamai reklamai? Jei ir Premjeras, ir alkoholio gamybos monopolininkai, ir jų tikrintojai, žodžiu, dauguma pasisakiusiųjų – tik už nusikalstamą reklamą... Baisiausia tai, kad visiems jiems rūpi tik pinigai. Nusikalstamai reklamai išleidžiama 363 milijonai per metus, iš jų nemaža „dalelė“ tenka radijui, žiniasklaidai ir visiems kitiems, kurie net negalvoja apie Lietuvos vaikus, jaunimą ir apie mūsų tautos likimą... Ar taip savomis rankomis nevykdomas tautos genocidas?