Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Per sutemas į šviesą

Vytautas NARAŠKEVIČIUS

„Naujasis lankas“ išleido trečią Juozo Jasaičio romaną „Per sutemas“. Ši knyga rodo, kaip toliau plečiasi prozininko keliamų problemų ratas, kaip kinta jo meninių vaizdų laukas.

Savo kelią į literatūrą J. Jasaitis pradėjo kaip prozos tyrinėtojas. 1972 metais išėjo jo mokslinė studija „Gabrielė Petkevičaitė – Bitė“, paskui Žemaitės, M. Valančiaus ir kitų kūrybos tyrinėjimų apybraižos mokykloms. Bet jau ir tada retkarčiais „Nemune“, „Pergalėje“ pasirodydavo jo apsakymai, novelės, o 1988 metais pasirodė beletristinių laiškų knyga „Lik sveikas, Tomai“, paskui išėjo apsakymų ir novelių rinkinys „Ženklai“ (2004), į vieną knygą sutilpę du romanai – „Ganytojas“ ir „Servų vasara“ (2005). Romane „Ganytojas“ J. Jasaitis pavaizdavo paskutinę Motiejaus Valančiaus gyvenimo dieną, vyskupo pastangas gelbėti Lietuvos Katalikų Bažnyčią ir raštiją niauriame devynioliktame amžiuje. 2003 metais Čikagos laikraščio „Lietuvos balsas“ skelbtame konkurse, į kurį buvo atsiųsta per šešiasdešimt rankraščių, J. Jasaičio romanas buvo įvertintas antrąja premija. Romane „Servų vasara“ sodrių prieškario Lietuvos kaimo vaizdų fone prozininkas pasakoja dramatišką meilės istoriją. Abiejuose romanuose J. Jasaitis liko ištikimas realistinei lietuvių prozos tradicijai, jo paveiksluose daug psichologinės tiesos, o pasakojimai pasižymi turtinga kalba.

„Kultūrbolševizmas“

Petras KATINAS

Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova kiekviena proga nepamiršta pamokyti Lietuvos, kaip elgtis su Rusija – reikia gerbti Rusiją ir rusišką kultūrą, kuri buvo ir yra aukšto lygio. Todėl, anot T. Venclovos, būtų klaidinga viską, kas patekdavo į prieškario Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, vertinti vienareikšmiškai neigiamai. Ir, saugok, Dieve, nenaudoti Hitlerio ideologo Gebelso sugalvoto „kultūrbolševizmo“ termino. Nežinia, ar Gebelsas, ar kiti Vokietijos nacių veikėjai sugalvojo šį žodį, bet tai, kad prieškario Lietuvoje tas „kultūrbolševizmas“ veržėsi ne tik per visus plyšius, bet ir atvirai, tą, reikia manyti, Tomas Venclova puikiai žino. (Mat vienas iš to „kultūrbolševizmo“ skleidėjų buvo jo tėtušis Antanas.) Jis turi žinoti, kad Lietuvoje  buvo galima laisvai nusipirkti Maskvos „organus“ – laikraščius „Pravda“ ir „Izvestija“.