Atnaujintas 2009 m. balandžio 10 d.
Nr. 29
(1721)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Palaimintojo Jurgio Matulaičio pamokos

Ką jums kalbu tamsoje, sakykite viduryje dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų (Mt 10, 27).

Tegu katalikai, besidarbuojantys visuomenės komunikavimo pasaulyje, vis drąsiau ir džiugiau skelbia Jėzaus tiesą nuo stogų, kad visi vyrai ir moterys išgirstų apie meilę. Ši meilė yra Dievo apreiškimo apie save per Jėzų Kristų, kuris yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius (plg. Žyd 13, 8), šerdis. Tai popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai, skirti 35 Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai (2001 m. gegužės 27 d.) ir mums, mirtingiems XXI amžiaus krikščionims.

Šiandien spaudoje ir interneto svetainėse apstu žmogaus orumą ir garbę žeminančių straipsnių, interviu, komentarų. O ir žiniasklaidininkai, tikri Dievo vaikai, vienas kitą teisia, koneveikia, drabsto purvais už žodį, mintį, pinigus. Nėra žmogaus be nuodėmės. Tik vis dar vieni kitus smerkiame, kalame prie kryžiaus už tai, kokie buvome: raudoni, rudi, balti ar bespalviai... Tik Dievas mus nori matyti čia ir dabar. Jis bus ir galutinis mūsų darbų vertintojas ir teisėjas. Pavyzdžių turime ir iš šventųjų gyvenimo. Kuo buvo ir kokiais tapo šv. Paulius, šv. Augustinas, šv. Pranciškus... Nesu žurnalistė. Tik bandau būti baltuoju metraštininku, užrašančiu žmonių skleidžiamo gėrio ir meilės ženklus. Taip pat esu Dievo vaikas. Noriu sekti Kristumi ir stengiuosi jį sutikti kitame žmoguje. Man kol kas tai sunku. Kelionę palengvina tikėjimas Dievu, ieškojimas gyvojo vandens versmės iš Šventojo Rašto. Dar mane moko ir stiprina toks artimas ir savas Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Jo gyvenimo kelias, palikti užrašai ir žmonių liudijimai yra gyvas pavyzdys.  Balandžio 13-oji diena – jo gimtadienis. Arčiau su arkivyskupu susipažinti padeda Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija. Esu jos narė. Mažytė nusidėjėlė. Perkeista Kristaus, kuris paaukojo už mane, nevertą, savo gyvybę. Kitiems dar esu „išverstaskūrė komunistė“.  

 PJM draugijos, kaip ir Palaimintojo gyvenimo, šūkis „Nugalėk blogį gerumu“. Tai – gyvenimo mokyklos pavadinimas. Beje, šie Tautų Apaštalo Pauliaus metai – jubiliejiniai. Ir jie sutampa su Lietuvos vardo tūkstantmečio sukaktimi, kai šv. Brunonas pirmą kartą į šį kraštą atvyko skelbti Evangelijos. Mes, krikščionys, esame jau XXI amžiaus Kristaus sekėjai, Jo Žodžio nešėjai ir platintojai. Turime būti žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 13-14).

Viena iš Kristaus mums paliktos Žinios liudijimo erdvės yra žiniasklaida. Mane neramina tai, kad vienintelis katalikiškas laikraštis ,,XXI amžius“, turintis būti kiekvieno kataliko dvasinės atgaivos šaltiniu, sunkiai randa kelią į tikinčiųjų namus, nors čia kiekvienas galime rasti sau tinkamų temų, pasidalyti naujienomis iš savo parapijų, daugiau sužinoti apie istorijos vingius, savo krašto žmones. Kasmet jis po truputį mažėja, trūksta lėšų didesniam tiražui išleisti. Nežinau tų priežasčių, nežinau dėl ko jį ignoruoja kai kurie kunigai, bet viena iš jų yra mūsų abejingumas. Vis kritikuojami didieji Lietuvos dienraščiai, vadinami ,,purvasklaida“. O kur atsvara, kur katalikiška žiniasklaida? Ji yra. Jos nemažai. Tik katalikiškas laikraštis – vienintelis. (Be ,,Kataliko“, kuris rengiamas iš internetinių svetainių medžiagos.) Lietuvoje vyksta daug gerumo akcijų. Gal mes, katalikai, kurią nors dieną surenkime akciją paremti „XXI amžių“? Pagalvokime, diskutuokime, kokį norime jį matyti, tik nebūkime abejingi. Tegul jis tampa baltuoju vilties balandžiu, atnešančiu mums katalikišką žinią į kiekvieną šeimą.

 Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga, patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančia žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo. (Užrašai, 1911 05 02)

Tai – pirmoji  arkivyskupo pamoka mums. Turime ieškoti „žibalo“ tai ugniai uždegti.

Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas kun. Gintaras Urbštas platina laikraštį ,,XXI amžius“, kitus  katalikiškus žurnalus bei knygas. Jo iniciatyva rajono laikraštis „Dzūkų žinios“ kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį išleidžia katalikišką puslapį. Parapijos pastoracinė taryba dar leidžia laikraštėlį „Šviesa“, o nepriklausomo savaitraščio „Lazdijų žvaigždė“ redaktorius Kęstutis Matulevičius visada mielai spausdina ir katalikiškus straipsnius, ypač „Lazdijų reklamoje“. Nors savaitraštis „Lazdijų žvaigždė“ pernai išspausdino ir katalikams nepriimtinų spaudinių, buvo raginama jo neprenumeruoti, paskui tiražas dar labiau išaugo. Tik esant dialogui, nemenkinant kito, pripažįstant savo ir kito klaidas galima ir toliau bendradarbiauti.

Džiaugiuosi, kad mano naujosios, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijos klebonas kun. Almantas Kibirkštis pritaria parapijiečių iniciatyvai steigti  PJM draugiją ir platinti „XXI amžių“. Iš praktikos žinome, kad gali daug norėti, bet be klebono palaikymo nieko nepasieksi. Druskininkų miesto laikraštis „Druskonis“ taip pat spausdina katalikiškus straipsnius. Erdvės galima ieškoti ir  „dideliuose“ laikraščiuose – juk yra ir juose tinkamos rubrikos. Kitas žmogus gal pirmą kartą ras tą mažytę Evangelijos, dvasinio žodžio sėklelę ir jos ieškos toliau... Juk Kristus taip pat bendravo su nusidėjėle, muitininku, raupsuotuoju, fariziejais... O nukryžiuotąjį latrą pirma savęs pasiuntė į dangų.

Ne nuo kitų peikimo, niekinimo ir žeminimo reikia pradėti atnaujinimo Kristuje darbą, bet nuo įėjimo į save patį, nuo gilesnio įsižiūrėjimo į savo gyvenimą ir elgesį... nuo tikro, iš visų jėgų stengimosi, savo gyvenimą pataisius, kiek galint tobulai gyventi pagal Dievo  valią... Toks būdas... ir kitose gyvenimo srityse, kažin ar nebus pats sėkmingiausias. (Užrašai. 1910 11 20)

Tai – antroji arkivyskupo pamoka. Ją išmokti yra ypač sunku. Vis dėlto reikia įsiklausyti į Kristaus žodžius: Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite ir jums bus atleista (Lk 6, 37).

Šįmet sukanka 100 metų, kai Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis atnaujino Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo Marijonų vienuoliją. Tėvai marijonai, dėkodami Dievui už tokią malonę, sausio 25 dieną paskelbė 2009 metus jubiliejiniais.

 Trečioji pamoka – Palaimintojo šūkis: Visame kame Dievo ieškoti... Dievas ir jo garbė tegu būna viduriu viso mano gyvenimo, ašimi, apie kurią suktųsi visos mano mintys, jausmai, norai ir darbai. (Užrašai, 1910 10 14)

 Palaimintasis Jurgis maldoj atrado tiesą, kad viena ašis – Dievas. Viskas priklauso nuo žmogaus: ar jis kaltins, pyks, ar priims tai, kad kito kelio nėra, tik imti ir nešti Dievo duotą kryžių. Palaimintasis taip darydamas atrado gyvenimo pilnatvę. Tai jo kelionė šventumo link. Taip kiekvienas žmogus savo paprastu kasdieniu gyvenimu, darbais ir rūpesčiais gali pajusti gyvenimo pilnatvę, kantriai ir nuolankiai nešdamas savo kryžių, gyvenimo ašimi pasirinkdamas Dievą. Tai ir yra kiekvieno kelionė šventėjimo link. Ištieskime vienas kitam ranką ir keliaukime...

Alvyra Grėbliūnienė

Druskininkai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija