2009 m. spalio 28 d.
Nr. 76
(1768)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kauno piliai – pavojaus varpai

Spaudoje pasirodė pranešimų, kad dėl Kauno pilies atstatymo vykęs „karas“ pasibaigė kompromisu, nes architektas Kęstutis Mikšys pateikė pakoreguotus pilies atstatymo variantus. Tačiau architektas iš esmės atstatymo projekto nepakeitė, tik pasiūlė naują fasadinės dalies sprendimą. Tačiau tokie pakeitimai yra tik kosmetiniai, todėl ir kompromiso negali būti, nes visai neatsižvelgiama į visuomenės apklausos dėl Kauno pilies atstatymo rezultatus. Jie tiesiog ignoruojami. Kyla klausimas, kam tada reikėjo organizuoti šią apklausą? Matyt, tam, kad galėtų imituoti reikalaujamą procedūrą, po kurios galima gauti statybos leidimą. Pagal šį leidimą leidžiamas Kauno pilies atstatymas pagal anksčiau paruoštą projektą. Bet didžioji apklausoje dalyvavusių piliečių dalis pasisakė už XIV–XV amžiaus autentišką pilies variantą, o architekto K. Mikšio projektą vadino pilies draskymu.

Kauno pilies likimą turi nulemti visuomenė, nes tik ji yra tikroji valstybės šeimininkė. Juk pilis yra svarbi Lietuvos istorinio paveldo dalis ir priklauso ne nevykusį jos atstatymo projektą parengusiems architektams ir miesto valdininkams, o visiems Lietuvos žmonėms, kurie nėra abejingi savo praeičiai, jos istorijai. Valdžia tik laikinai įpareigota jį atsakingai valdyti. Bet mūsų valdininkai taip įsijautė į savo vaidmenį, kad peržengė visas ribas ir pradėjo savivaliauti. Jie ignoruoja visuomenės nuomonę, nepaiso apklausos rezultatų ir tęsia savo sumanymą – iš Kauno apskrities gavę statybų leidimą pradėjo pilies atstatymo darbus pagal anksčiau patvirtintą projektą, dėl kurio tinkamumo ir buvo surengta visuomenės apklausa. O juk visuomenė reikalavo visai naujo projekto, todėl statybų leidimas išduotas neteisėtai.

Pilies atkūrimo projektu autoriai išreiškė nepagarbą Lietuvos istorijai, nes ši pilis suvaidino svarbų vaidmenį viduramžiais, todėl yra labai brangi Kaunui ir visai valstybei.

Ateities kartos neatleis mums už labai svarbaus istorinio objekto suniokojimą. Autentiškai atstatyta Kauno pilis pritrauktų gausybę savo ir užsienio turistų, garsintų Lietuvą užsienyje, galėtų tapti Kauno visuomenės ir aplinkinių rajonų gyventojų traukos centru. Kuo tiksliau bus atkurta pilis, tuo ji turės didesnę istorinę vertę ir taps neįkainojamu ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos turtu. Dėl išaugusio turizmo į Kauno miesto savivaldybės iždą patektų papildomų įplaukų, būtų sukurta naujų darbo vietų. O pilis, atstatyta pagal modernų XXI amžiaus projektą, istorinės vertės neturės ir turistų nepritrauks, nes šiuolaikinių statinių visi yra prisižiūrėję Europoje ir kitur. Tuo nieko nenustebinsi. Pilis tik taps svetimkūniu Kauno senamiesčiui, ypač disonuos su autentiškai atkuriama Šv. Jurgio kankinio bažnyčia.

Buvo siūlymų neskubėti atstatinėti pilies pietrytinio bokšto su gynybinės sienos fragmentu, dėl kurio projekto dabar sukryžiuotos ietys. Pirmiausia reikia už gautas lėšas gerai išžvalgyti visą buvusios pilies teritoriją. Gal pavyktų nustatyti kitų bokštų ir sienų buvimo vietą. Juk laikas nežinomybėje esančioms Kauno pilies liekanoms nėra geras sąjungininkas.

Architektai savo projekto variantą gina aiškindami, kad nėra buvusios Kauno pilies planų. O kaip buvo atstatytos Trakų salos, Biržų pilies pagrindinis korpusas, Valdovų rūmai? Kaip dabar atstatoma Nesvyžiaus pilis Baltarusijoje, kurios statybų sąmatos vertė 100 kartų didesnė negu Kauno pilies? Juk ir tų pilių planų mažai išlikę. Pilys atstatomos pagal viduramžių dvasią, o ne pagal modernizuotus projektus. Kodėl tokie skirtingi požiūriai? Kodėl Kauno valdininkai būtinai nori įgyvendinti savo variantą?

Labai liūdna, kad sulaukėme tokių laikų, kai Kauno pilis, garbingai gynusi miestą, dabar pati prašosi ginama nuo savų priešų. Visiems Kauno pilies atstatymo projekto sudarytojams ir valdžios vyrams, prastūmusiems architekto K. Mikšio Kauno pilies „atstatymo“ projektą, reikia nepamiršti, kad dėl labai svarbaus Lietuvos istorinio paveldo objekto sudarkymo ateityje jų laukia visuomenės pasmerkimas.

Susimąstykite, kol nevėlu. Senovinių pilių, atstatytų istoriškai atsakingai ir su meile tėvynės istorijai, Europoje nėra per daug. O mes, kauniečiai, atstatykime kaip tik tokią pilį ir visi turėsime kuo didžiuotis.

Jonas BALTUŠIS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija