2010 m. liepos 16 d.
Nr. 54
(1839)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Populiariu galima tapti ir nieko neveikiant

Visuomenės nuomonės ir rinkos
tyrimų centro „Vilmorus“
direktorius Vladas Gaidys
Autoriaus nuotrauka

Ar Bažnyčios populiarumas po prezidento A. M. Brazausko laidotuvių smuktels? Kodėl lietuviai pasitiki ginkluotosiomis pajėgomis, policija, ugniagesiais, o štai politinėmis partijos, Seimu ir premjeru – ne? Kodėl tokia populiari dabartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė? Kaip prarandamas visuomenės pasitikėjimas? Kaip ir kodėl populiarumo neteko Artūras Paulauskas? Kaip atsitiko, kad į Maskvą bėgęs Viktoras Uspaskichas vėl pakliuvo į populiariausių politikų dešimtuką? Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.


Laidotuvės ir propaganda

Šaukiu aš tautą, GPU užguitą

Ir blaškomą, it rudens lapus;

Į naują vieškelį, į naują buitį,

Kur šiaurės vėjai neužpūs.

Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio

Ir gyvą širdį prie gyvos širdies.

Kad tamsiame vidurnaktį nežuvę,

Pakilti rytmečiui gyventi ir žydėt!


Puolama Bažnyčia

Paskutiniuoju metu sustiprėjo ateistų puolimas prieš Katalikų Bažnyčią, jos vadovus ir praktikuojančius katalikus. Ypač šis puolimas suaktyvėjo laidojant prezidentą A. M. Brazauską. LKDP mano, kad šis ateistų ir kairiųjų partijų puolimas buvo suplanuotas dar prieš laidotuves. Kardinolas A. J. Bačkis ir Lietuvos vyskupai pagrįstai nenorėjo velionio karsto įsileisti į Arkikatedrą. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos (LKDP) valdyba, jos skyriai ir pavieniai nariai pritaria Lietuvos Katalikų Bažnyčios sprendimui, kuris parodo, kad Bažnyčios vadovai laikosi Bažnyčios Kanonų ir niekam nedaro išimčių. Tai neskaldo (kaip skelbia kairieji) nei Bažnyčios, nei sąmoningų, praktikuojančių tikinčiųjų. Apie skaldymą ir susipriešinimą labai garsiai kalba kai kurie ateistai, kairiųjų partijų atstovai bei juos palaikanti spauda, radijas, televizija. Jie skelbia tai, ko pageidautų, ir nori, kad tai įvyktų. Nutolę nuo Bažnyčios asmenys gali tuo ir patikėti, užmiršdami, kad Lietuva – tai ne Rusija, kurios Bažnyčios vadovai labai dažnai paklusdavo Kremliaus nurodymams. Mums žinoma, kad miręs prezidentas buvo tik iš dalies praktikuojantis katalikas. Jis pasirinkdavo iš Dievo ir Bažnyčios įsakymų tai, kas jam būdavo patogu.


Persistengė

Pašiurpau besiklausydamas liaupsių, skirtų mirusiam aukštam kompartijos šului A. M. Brazauskui. Sakoma, kad apie mirusį gerai arba nieko.  Manyčiau, kad tokiam žmogui mirus derėtų sakyti: „Atleisk jam, Viešpatie, mes jam atleidom“. Nesuprantu, kaip gali apsiversti liežuvis pasakyti, kad Brazauskas atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę. Juk tai tiesiog spjūvis į veidą profesoriui Vytautui Landsbergiui ir visiems tiems, kurie jį gerbia. Daugelis iš mūsų labai gerai prisimename tą Lietuvos prisikėlimo laikotarpį. Prisimename, kaip viskas vyko, ir negalime tylėti, kai girdim tokį tiesos iškraipymą. Aiškinama, kad žmonės jį, Brazauską, rinko, už jį balsavo. Deja, turime pripažinti: žmonės neretai daro ne visai taip, kaip turėtų daryti. Ir nieko čia nepadarysi – demokratija. Pamenu, kai rinkimus laimėjo LDDP, vienas garsus sportininkas pasakė: man gėda lietuviu vadintis. O laikraštyje net pasirodė karikatūra, kurioje vaizduojami, kaip  lietuviai, pralaužę geležinę uždangą, iškilmingai, su vėliavom žygiuoja ir apsukę lanką pro kitus vartus grįžta vėl į tą patį užtvarą. Viena patriotė rašytoja rašė: Baltijos kely jie nestovėjo…


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija