Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Briuselyje prisiminta ukrainiečių tragedija

Minėjimo dalyviai su žvakutėmis Briuselio Šv. Mykolo katedroje

Kalba graikų apeigų katalikų egzarchas Mychailo Grynčišin (centre)

Meninę programą atlieka ukrainiečių choras

Ukrainos ambasadorius Briuselyje Igoris Aleksejevičius Dolgovas daug dėmesio skyrė badui kaip priverstinės kolektyvizacijos pasekmei

Jaunųjų ukrainiečių meninė programa

Briuselio Šv. Mykolo katedra

1930 metais stalinistinė sovietų valdžia, vykdydama priverstinę kolektyvizaciją ir žemės produktų „atliekų“ nusavinimą, Ukrainoje sukėlė milžinišką badą. Per badmetį mirė apie 7–8 milijonai Ukrainos gyventojų. Jau keletą metų ši skriauda ukrainiečių tautai paminima Ukrainoje. Prisiminti badmečio aukas ypač skatino prezidentas Viktoras Juščenka. Dabartinė Ukrainos valdžia stengiasi pamiršti komunizmo piktadarybes, vengia prisiminti ir badmečio (holodomoro) aukas. Tačiau šias aukas pagerbti nepamiršta užsienyje gyvenantys ukrainiečiai ir Graikų apeigų katalikų (Unitų) Bažnyčia. Lapkričio 8-ąją paminėjimas įvyko Briuselio Šv. Mykolo katedroje.

Į ukrainiečių papuoštą katedrą tą dieną susirinko Belgijos sostinėje ir jos apylinkėse gyvenantys ukrainiečiai, Ukrainos ambasados Briuselyje darbuotojai, ukrainiečių menininkai, dainininkai, svečiai. Briuselio ukrainiečių dainos choras, minėjimą pradėjęs ukrainiečių dainomis, ir toliau buvo svarbiausias minėjimo centras – ir unitų dvasininkams atliekant badmečio aukų atminimo apeigas, ir koncertinėje dalyje. Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios Prancūzijos, Švedijos ir Beniliukso šalių ukrainiečiams egzarchas Mychailo Grynčišin, kartu su kitais dešimčia unitų dvasininkų atlikęs pamaldų apeigas, giedojo ilgas, panašias į stačiatikių, giesmes, prisimindami badmečio aukas.

Savo kalboje egzarchas pasmerkė nacių vykdytą holokaustą ir priminė, kokias tragiškas pasekmes atnešė kito totalitarizmo sukeltas tyčinis badmetis. Kalbėjo ir kiti dvasininkai. Nuo vasaros Briuselyje darbą pradėjęs naujasis Ukrainos ambasadorius Briuselyje Igoris Aleksejevičius Dolgovas savo prancūziškai pasakytoje kalboje daug dėmesio skyrė badui kaip priverstinės kolektyvizacijos pasekmei. Minėjimo dalyvius, taip pat ten dalyvavusius lietuvius ypač sujaudino ukrainiečių moksleivių programa. Tarsi kreipdamiesi į Ukrainos valdžią, moksleiviai klausė: „Ar tu ir dabar tiki, kad holodomoro nebuvo?“ Tokie renginiai neleidžia pamiršti tautos patirtų skriaudų, verčia susitelkti naujiems darbams po platųjį pasaulį išsibarsčiusius ukrainiečius ar kitas totalitarizmo jungą patyrusias tautas. 

XXI

© 2010 „XXI amžius“