Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kaune apdovanotas Rusijos dvasininkas

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Volokolamsko metropolitas Ilarionas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Sausio 10 dieną Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas Maskvos (Rusijos Federacija) patriarchato Išorinių bažnytinių ryšių skyriaus pirmininkui Volokolamsko metropolitui Ilarionui, atvykusiam į konferenciją „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“,  įteikė Kauno miesto burmistro Jono Vileišio vardu pavadintą pasidabruotą medalį. Metropolitas Ilarionas prieš 20 metų dirbo Kaune ir Sausio 13-osios įvykių metu SSRS karius ragino nenaudoti jėgos prieš taikius piliečius. Tuo metu stačiatikių dvasininkams jau buvo leidžiama lankytis kariuomenėje, todėl jis gerai pažinojo visus kariuomenės vadus „ir kreipėsi į karius ne kaip eilinis rusų dvasininkas, bet kaip tas, kuris turėjo artimą santykį. Vilniuje tokį pareiškimą padarė metropolitas Chrizostomas, o Kaune – Ilarionas“, – prisimena Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 1992 metais metropolitas Ilarionas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Gerumo kristalais įvertinti kunigai ir tikybos mokytoja

Apdovanojimo Gerumo kristalais iškilmėse (iš kairės): fotomenininkas, Šilainių bendruomenės centro savanoris, laikraštėlio „Šilainių žinios“ fotokorespondentas Vytas Šlekaitis, mons. Lionginas Vaičiulionis, administracijos direktorė Edita Gudišauskienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Sausio 4 dieną Kauno rotušėje miesto meras Andrius Kupčinskas įteikė tradicinius kasmetinius Gerumo kristalus praėjusiais metais pasižymėjusiems kauniečiams. Tarp 26 apdovanotų asmenų buvo ir du garbūs Kauno arkivyskupijos dvasininkai. Prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS įvertintas už nuopelnus krikščioniška dvasia ugdant jaunąją kartą ir už Kristaus žodžio skelbimą, stiprinant tikėjimą parapijų bendruomenėse. Gerumo kristalu apdovanotas ir Šilainių parapijos altaristas mons. Lionginas Vaičiulionis, daug nusipelnęs ne vien Šilainių parapijai, bet ir Kauno miestui. Jis moka suburti žmones bendram kilniam tikslui. Tai liudija jo įkurta ir išpuoselėta Šilainių Šv. Dvasios parapijos bendruomenė, kurios dėka buvo pastatyti parapijos namai, koplyčia, bažnyčia ir kt. Jis ne tik buria parapijos bendruomenę, bet yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Už krikščioniškos meilės tarnystę apdovanota ir tikybos mokytoja Danutė Gromnickienė. Jau daugelį metų šios tikybos mokytojos pagrindinis tikslas – socialinės rizikos šeimų vaikų dorovinis ir dvasinis ugdymas, socialinių įgūdžių suteikimas, švietimas. Visa tai vaikai randa D. Gromnickienės Šv. Antano Paduviečio parapijoje įkurtame dvasinio ugdymo centre. Moteris jau daug metų vargstantiems dalija duoną.

Maskvoje – paminklas KGB „A“ grupei, vykdžiusiai agresiją Sausio 13-ąją 

Paminklas Maskvoje, Chimkuose, skirtas KGB darbuotojams pagerbti Nuotraukos iš K. Masiulio asmeninio archyvo

Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis atkreipė Užsienio reikalų ministerijos dėmesį į KGB darbuotojams pagerbti paminklą, pastatytą Maskvoje, Chimkų rajone. Tarp nusipelniusių darbuotojų paminėta ir „Vilnius, 1991 m. grupė „A“.

1991 m. sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“ apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius. Sausio 13-osios įvykių metu žuvo 14 žmonių, apie 700 buvo sužeisti.

Auka atvėrė akis ir Vakarams

Edmundas Simanaitis

Desantas iš Pskovo

1990 m. sausio 6-osios ankstyvą rytą du pulkai iš Pskovo aviadesantinės sovietų kariuomenės divizijos transporto lėktuvais nusileido Gaižiūnų aerodrome, o iš ten buvo perkelti į Ruklą, kur nuo seno bazavosi nemažas sovietų kariuomenės dalinys. Perkeltieji turėjo atlikti sovietinių esesininkų vaidmenį. Jie tik vieną parą pabuvo griežtoje izoliacijoje, o kitą dieną vienas pulkas maršu pasiekė Vilnių, kitas patraukė į Rygą. Matyt, tuometinė okupanto vadovybė siekė užbėgti už akių bręstantiems nepasitenkinimo ir protesto veiksmams kaimyninėje Latvijoje.

Prašo netrikdyti rimties

Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba kreipėsi į profsąjungų vadovus, prašydama sausio 16-ąją netrikdyti rimties. Kreipimesi, be kita ko, rašoma, kad 1991 m. sausio 16 dieną, aidint Bažnyčių varpams, dešimtys tūkstančių laisvės gynėjų laidojo didžiavyrius, žuvusius prie televizijos bokšto sausio 13 dieną. Šimtai tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje meldėsi už žuvusiuosius ir prašė Dievo saugoti Lietuvą.

Piketai

Juozas Jablonskis

Sausio 4 dieną Vilniuje prie Generalinės prokuratūros, Vyriausybės ir Prezidentūros vyko piketai. Juos organizavo kelios visuomeninės organizacijos – Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) konfederacija, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija ir judėjimas „Vytis“. Šių akcijų tikslas – atkreipti valdžios institucijų bei visuomenės dėmesį į teisinio nihilizmo apraiškas, į rezonansinių bylų tyrimo vilkinimą ir vis labiau plintantį bylų falsifikavimą.