|
Balsuokime atsakingai
Svarbiausias įvykis po pirmojo Seimo rinkimų rato tapo ne stiprus TS-LKD pralaimėjimas, sukėlęs rūpestį ir jų vadams, bei jų duodami pažadai laimėti kuo daugiau vietų antrajame rinkimų rate, bet užfiksuoti rinkimų pažeidimai. Panaikinti vienmandatės ZarasųVisagino rinkimų apygardos rezultatai. Tvarkiečiai apskundė tokį sprendimą, pati tos apygardos rinkimų komisija atsistatydino, vyksta aibės pažeidimų tyrimai, pats Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Z. Vaigauskas pareiškė apgailestavimą likęs joje dirbti. Šioje situacijoje ryškėja tai, kad pažeidimai rinkimuose jau yra tapę bloga tradicija, tik dabar ji labiau išryškinta dėl stiprių juose susikovusiųjų partijų ir pasiryžimo užimti valdžią. Dar prieš 8 metus buvo pateikti reportažai, kaip papirkinėjama už butelį, už miltų maišelį, bet niekas tuo nesidomėjo. Tiesiog baisu, kad už miltus nuperkamas rinkėjo balsas. Iki kokio skurdo priėjo Lietuva, kad taip yra? Kodėl tik dabar konservatyvusis jaunimas, paragintas TS-LKD vadų, suskato rengti mitingus? Kodėl tik dabar A. Kubilius surengė pasitarimą su VRK ir kitais svarbiais asmenimis? Žinoma, blogai, kai demokratijos sąlygomis vos ne kiekvienas girtuoklis gali ateiti balsuoti bei parduoti savo balsą už miltų pakelį, butelį degtinės ar 10 litų. Matyti, koks skurdas ir beprincipingumas klesti mūsų valstybėje, jei už tokius menkniekius perkami žmonės.
Kaip sakė Vytautas Radžvilas, atskirų politinių jėgų skundai,
norint pagerinti savo rinkimų rezultatus, sisteminių ydų nepašalins.
Šita istorija yra komiška ir kartu labai liūdna. Komiška ji todėl,
kad šiandien yra sukilęs didžiulis vajus dėl tikrai ar tariamai
perkamų balsų ir kitų galimybių klastoti piliečių valią. VRK veikloje
yra tikrai daug trūkumų, tačiau didžiausia problema yra ta, kad
komisija daugelį metų funkcionuoja, kaip fasadinės demokratijos
sistemą aptarnaujanti institucija. Lietuvos, jei žiūrėsime į reikalą
iš esmės, niekaip negalima pavadinti autentiška demokratija. Tos
politinės jėgos, kurios šiandien skundžiasi demokratijos stoka ir
vienu iš jos požymiu laiko būtent įvairias manipuliacijas per rinkimus,
absoliučiai nieko nepadarė, kad Lietuvos politinė sistema būtų demokratizuota.
Šioje rinkimų pažeidimų epopėjoje pastebėtina tai, jog už teisingus
rinkimų rezultatus kovojantys konservatorių vadai visiškai nesirūpina,
kad kažkodėl neregistruojami Darbo partijos (DP) pažeidimai prieš
Drąsos kelią (DK). O jų yra begalės. Ypač tai buvo akivaizdu rinkimų
metu Kaune. Štai ką atskleidė DK stebėtojai apie Sodų apylinkės
rinkimų rezultatų skaičiavimą: DK biuleteniai būdavo atmetami, nurodant,
kad jie yra be antspaudų, nors antspaudą rinkimų pirmininkas perduoda
bet kam, biuleteniai su DK remiančiais balsais dažnai būdavo perdedami
į DP pusę. Tik stebėtojams aštriai kovojant dėl teisingo balsų skaičiavimo
buvo iškovota DK pergalė šioje apylinkėje. O kitose to nebuvo daroma,
nes DK atstovai nesurado tinkamų aktyvių stebėtojų, todėl liko antroje
vietoje. Jeigu apygardoje nuperkama apie 4000 balsų (kaip sako kai
kurie Seimo nariai), papirkinėtojams tai kainuoja 120000 Lt, skaičiuojant
po 30 Lt už balsą. Juk balsai perkami už juodus pinigus. Štai
prie ko privedė nauji gudrūs įstatymai, kai iš biudžeto gauti
pinigai eina oficialiai didžiųjų partijų agitacijai, o atlikę juodi
tenka balsų pirkimams. Vadinasi, balsų pirkimo galimybės tik pagerėjo.
Partijos pasiskyrė sau pinigus iš biudžeto, o juodus pinigus naudoja
papirkinėjimui. Abipusė nauda... O kad kitos partijos paliktos be
nieko, parlamentinių partijų vadams nerūpi...
Visą tekstą rasite popieriniame laikraščio variante.
Internete skaitykite vėliau.
© 2012 XXI amžius
|