|
Europoje sustabdyta katalikų politikų diskriminacija. Ar ilgam?
Tik daugiau nei po mėnesio debatų Europos Parlamente (EP) buvo pritarta Tonio Borgo kandidatūrai į Europos Komisijos (EK) sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos komisaro postą. Už jo kandidatūrą balsavo 386 EP nariai, 281 buvo prieš, 28 susilaikė. Kandidatas turėjo sutikti, kad jis nediskriminuos kelių frakcijų, o labiausiai LGBT Intergrupės ginamų homoseksualų, transseksualų ir panašių mažumų teisių. Ginčas kilo dėl to, kad T. Borgas yra praktikuojantis katalikas. Jis kilęs iš Maltos, kurioje laikomasi tradicinių katalikiškų pažiūrų gyvenime ir politikoje. Maltoje iki šiol uždrausti abortai, o skyrybos buvo įteisintos tik praėjusiais metais. Katalikų Bažnyčia vienoje mažiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių atlieka ypač svarbų vaidmenį kasdieniame žmonių gyvenime. Kunigai Maltoje gerbiami, jų balso klausoma. Religinės televizijos laidos vienos populiariausių tarp šios valstybės gyventojų. Tad nenuostabu, kad maltiečio T. Borgo požiūris į santuoką ir apskritai gyvenimą sutampa su Katalikų Bažnyčios pozicija.
Panašus precedentas įvyko prieš aštuonerius metus, kai EP
nepatvirtino kandidato į Europos teisingumo komisarus profesoriaus
iš Italijos Rocco Buttigliones (Butiljonės) kandidatūros, kadangi
jis buvo praktikuojantis katalikas. Profesorius, atsakinėdamas į
klausimus, nurodė, kad lieka ištikimas Katalikų Bažnyčios pozicijai,
pagal kurią homoseksualūs santykiai yra nuodėmingi. Nors katalikiškos
pažiūros kažin ar būtų trukdžiusios įgyvendinti ES teisės aktus
teisingumo srityje, EP pasielgė griežtai ir atmetė R. Buttigliones
kandidatūrą. Šis įvykis tada sukėlė nepasitenkinimą tarp katalikų,
kuriuos papiktino toks EP sprendimas.
Visą tekstą rasite popieriniame laikraščio variante.
Internete skaitykite vėliau.
© 2012 XXI amžius
|