2015 m. lapkričio 6 d.    
Nr. 41
(2161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kunigystė – darbas be nustatyto darbo grafiko

Jadvyga Vilkelienė

Kun. Audrius Micka

Lapkričio 15-ąją Šveicarijos Sankt Morico parapijos vikaras, lietuvių kunigas Audrius MICKA švenčia pirmąsias kunigystės metines.

„Pirmiausia aš išmokau svajoti. Kai pamačiau verkiantį vaiką, pradėjau galvoti. Kai pamačiau suklupusį žmogų, pradėjau mąstyti. O kai suvokiau kilniausios pasaulyje Aukos prasmę, tada išdrįsau būti tuo, kuo ruošiuosi tapti – kunigu“. Taip apie savo kelią į kunigystę rašė Kauno kunigų seminarijos klierikas pirmakursis Audrius. Tai – brandus jauno žmogaus mąstymas.

Iki tokio sprendimo buvo nueitas ilgas kelias, tik blaškymosi nebuvo. Gana anksti Audrius suprato, kad jo pašaukimas – būti kunigu, ir tada maldose atsirado nauja intencija: jis prašė Dievo neatimti noro būti juo.


Įspūdis vienoje telšiškių šeimoje apsilankius

Marija Gustainienė

Telšiškiai Dalytė Valerijus Skirmontai

Šeimyninis gyvenimas yra privilegija ir didelė dovana. Kaip ir sodas, vešintis tam tikromis sąlygomis, šeimos gyvenimas taps malonus ir jaukus, jei bus palanki emocinė aplinka vaikams augti ir lavintis, ugdyti dorines vertybes. Tokią aplinką gali sukurti tik du labai stipriai mylintys ir atsakomybę už savo vaikų ateitį jaučiantys žmonės. Šiandienos visuomenėje, kai vis greičiau įsitvirtina nauji šeimos modeliai, dar galima pasidžiaugti tradiciškai sukurta vyro ir moters sąjunga, mylinčių žmonių santarve, pagarba, dėmesiu vienas kitam. Kokios išminties prireikia, kad jaunystėje prabudę jausmai išliktų ilgai, jų neužgožtų kasdienybės pilkuma? Pirmiausia, manau, geras savęs išauklėjimas ir gebėjimas prisitaikyti prie kito žmogaus, jo aplinkos. Daug jaunų porų, pradėjusių gyventi kartu, pajunta buities naštą, suyra romantika, vis dažniau išlenda nepasitenkinimas, o tada – skyrybos. Jų vis daugėja. Maloniai stebina tos poros, kurios švenčia jubiliejines santuokos sukaktis. Tai jau yra pavyzdys, kaip reikia išmoningai daugybę metų būti šalia išsirinkto žmogaus tiek laimėje, tiek ir atsiradus nepavydėtinoms situacijoms. Ištverti dviese lengviau nei vienam.


Būties atspindžiai

Antanida Likšienė, Pranciška
Regina Liubertaitė-Žižiūnienė
ir Antanas Pavolis
Astos Šeliakienės nuotrauka

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko šiltas ir jaukus kraštiečių Algimanto Žižiūno ir Pranciškos Reginos Liubertaitės-Žižiūnienės kūrybos vakaras. Dar prieš renginį daugelis atėjusių susipažino su Algimanto Žižiūno fotografijos paroda „Veidai ir mintys“. Tai – unikali paroda: joje – garsių Lietuvos žmonių portretai, o šalia – jų įrašytos mintys. Šiose nuotraukose įamžinti žinomi Lietuvos žmonės ir svečiai. Kolekcijoje sutinkame platų spektrą veikėjų nuo kultūros iki politikos ir visuomenės veikėjų. Jos mastas, įvairovė bei nuoseklumas kelia smalsumą. Ji gali būti vertinama ir kaip savotiškas dokumentas, rodantis susidomėjimą Lietuva, jos kultūra bei kalba. Šalia portretų autoriaus prašymu žmonės užrašė savo mintis apie gyvenimą, kūrybą, profesiją. Matome ne tik žymių kraštiečių Česlovo Milošo, Juozo Urbšio, Kazio Ulvydo ir kitų žymių žmonių nuotraukas, bet galime pasigrožėti ir šių žmonių autografais. Renginyje dalyvavusi aktorė Gražina Urbonaitė pastebėjo, kad Algimantas Žižiūnas fotografuoja ne žmogaus veidą, o sielą...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija