2016 m. kovo 4 d.    
Nr. 9
(2177)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Stebuklinga maldos galia

Maldos grupelė bažnyčioje
po šv. Mišių. Centre – kunigai Steponas
Tunaitis ir klebonas Žydrius Kuzinas

RATNYČIA. Sausį Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje veikianti maldos už kunigus grupelė paminėjo savo veiklos penkmetį. Dar 2008 metais Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio iniciatyva visose parapijose tikintieji pasauliečiai pakviesti savo malda, dėmesiu ir įvairiopa pagalba palaikyti bendruomenių dvasinius vadovus – kunigus. Jo Eminencija akcentavo: „Malda augina bendrystę ir stiprina tarpusavio ryšius bei atveria širdį Dievui, visų gėrybių šaltiniui“. Tada buvo išleista ir knygelė „Štai tavo sūnus“ (Jn 19, 26).

2010 metų rugpjūtį Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) bažnyčios 100 metų jubiliejuje kardinolo paraginti, vėliau paprašyti klebono kun. Žydriaus Kuzino, ses. Marytės Medišauskaitės ir jos pagalbininkės Eugenijos Sidaravičiūtės, 2011 metų pirmąjį sausio ketvirtadienį parapijiečiai susibūrė pirmai maldai. Yra nemažai maldininkų, kurie asmeniškai namuose meldžiasi už kunigus – gyvus ir mirusius. O susibūrus į maldos už kunigus grupelę, toliau malda iš širdies į širdį tiesiamas artimo meilės, bendrystės ir savitarpio supratimo kelias. Taip aukojasi vienas kitam – klebonas parapijiečiams, parapijiečiai – klebonui. Čia yra ir Kristus, kuris sako: „Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).

Grupė rinkosi pirmąjį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį – parapijos maldos už kunigus ir pašaukimus dieną. Netruko prabėgti penkeri metai. Per juos įgyta daugiau patirties, atsirado įvairesnių bendravimo formų. 2012 metų pabaigoje ses. M. Medišauskaitei išvykus, koordinatore paskirta ses. Vilma Urbonaitė. Ji tęsia maldos tradicijas, ieško artimesnio bendrystės ryšio su Dievu ir vienų su kitais, su dvasininkais. Anot E. Sidaravičiūtės, ses. Vilma esanti stebėtino švelnumo ir romumo vienuolė. „Jos jaukioje artumoje jaučiamės tarsi šiltoje tėvų gryčioje, kai už lango siaučia siautulingi vėjai...“

Grupelė išaugo nuo 17 iki 27 narių. Tiesa, šešios moterys jau negali atkeliauti į bažnyčią. Jos meldžiasi namuose ir savo ligas, kančios kryžių aukoja už kunigus. Neseniai jas aplankėme. Gera buvo matyti jų dėkingumu spindinčius veidus, kalbėtis, dalintis parapijos gyvenimo akimirkomis, asmeniniais potyriais. Man nuostabiausia buvo tai, jog visos maldininkės švietė stebuklinga šviesa iš vidaus. Ne politika ar asmeniniai sunkumai buvo svarbiausi. Tarp mūsų buvo Dievo malonės šviesa. „Kryžius yra žiburys, apšviečiantis dangų ir žemę“, – sakė Arso klebonas. Iš tiesų kokia stebuklinga maldos galia!

Gražia tradicija tapo ir prieš grupelės užsiėmimus aplankyti šventoriuje ir šalia esančiose kapinėse palaidotus kunigus. Šventoriuje palaidoti klebonai – kun. kan. Antanas Šymelunas, kun. Pranas Bernotas, kun. Antanas Andriuškevičius-Andraitis, kapinėse – kun. Juozapas Vaškevičius, kun. kan. Antoni Kuryllovicz, kun. kan. Jan Javytok, kun. Vytautas Jaskelevičius (taip vardai ir pavardės užrašyti ant antkapių). Ant jų kapų uždegamos žvakelės ir pasimeldžiama. Tada susirenkama į parapijos namus ir po bendros maldos skaitomas Šventasis Raštas, apmąstoma. Atskirais žodžiais, mintimis liudijami asmeniniai išgyvenimai, patirtos malonės. Koordinatorė apibendrina maldininkų patirtis, apmąstymus. Po Šventojo Rašto nagrinėjimo visi renkasi į bažnyčią Adoracijai ir rožinio maldai. Pabuvę artumoje su Viešpačiu, pasiuntę jam padėkos maldas, šventoje tyloje kiekvienas asmeniškai patiria Dievo malonę – mintis, patarimą, pastiprinimą, kurie ateityje tikrai dažnai būna pranašiški. Švč. Mergelės Marijos globojami pasineria į rožinio maldą... Po to kunigai aukoja šv. Mišias už save pačius, už mirusius ir parapijoje palaidotus kunigus, už grupelės narius. Dvasiškai pasistiprinę, maldininkai renkasi agapei. Pastaruoju metu su jais maloniai bendrauja kun. Steponas Tunaitis. Visi kartu gieda ir dainuoja, dalinasi įvairiais prisiminimais.

Jubiliejines maldos už kunigus grupelės šv. Mišias aukojo klebonas kun. Ž. Kuzinas ir kun. S. Tunaitis. Klebonas sakė homiliją, dėkojo grupelės nariams už maldas, paminėjo, kaip svarbu kunigo tarnystėje yra malda, ypač kovojant dvasines kovas. Kunigas be tikinčiųjų būtų niekas. Aiškindamas dienos Evangeliją, akcentavo, jog pagrindinis vedlys yra Kristus. Ne iš apaštalų kyla stebuklai, bet iš Dievo, iš Kristaus. Jis įgalina veikti kunigus, vyskupus, visus tikinčiuosius ir parodo, ką turi daryti šiuo metu. Kristus išsiunčia apaštalus skelbti Evangeliją po du, nes vienas kitam  reikalingas patarti, padėti, palaikyti. Taip ir kunigui reikalingi žmonės. Tik vienybė turi būti Kristuje. Svarbiausia – eiti kartu Dievo keliais. Pirmenybė turi būti Dievo valiai, o visa kita – po to. Klebonas ragino maldininkus prašyti Dievą būti vedliu, kuris padėtų suvokti, kokią tarnystę kiekvienam skyręs. Apaštalai ragino žmones atsiversti. Be tikėjimo stebuklai negali įvykti, o tai, kas vyksta, yra su Dievo pagalba. „Melskime tikėjimo, kuris mums padėtų atpažinti Dievą ir Juo sekti“, –  kvietė klebonas maldos už kunigus grupelės narius.

Po šv. Mišių klebonas pakvietė prie altoriaus bendrai nuotraukai. Šventės akimirką įamžino fotografas Alvydas Lukoševičius.

Paminėjimas tęsėsi parapijos namuose. Dvasininkas visiems grupelės nariams padovanojo po avinėlį, simbolizuojantį žmones, kuriuos visus gano Jėzus. Bet taip pat jis yra ir velykinis avinėlis – Kristus. Padėkos dovanos, knygos buvo įteiktos ir koordinatorei ses. Vilmai bei jos pavaduotojai – Eugenijai. Prie suneštinio vaišių stalo, gurkšnojant arbatą, klebonas kartu su maldininkais prisiminė daug slėpiningas Dievo palaimintas bendrystės akimirkas. Jos buvo tarsi šv. Arso klebono minčių atšvaitai: „Kunigystė yra Jėzaus širdies meilė. (...) Kokia didi galybė kunigo! Jo vienas žodis duoną paverčia Švenčiausiu Viešpaties Dievo Kūnu. Palaimintos kunigo rankos, kuriomis jis liečia Jį, kuriomis jis deda Jį į kieliką“.

Alvyra Grėbliūnienė

Alvydo Lukoševičiaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija