Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kunigo Juozo Zdebskio žūtis prieš 30 metų ir klausimai dabarčiai

Iš kairės: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Kauneckas ir Rimantas Norvila, kun. Robertas Grigas, Lazdijų rajono meras Artūras Margelis su kamerinio choro „Gaustas“ solistais kultūros centre minint kun. Juozą Zdebskį

Vasario 6 dieną Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčioje trys vyskupai ir apie 20 kunigų aukojo šv. Mišias už buvusį šios parapijos kleboną kun. Juozą Zdebskį (1929 05 10–1952 09 21–1986 02 05), minint 30-ąsias jo žūties metines. Po šv. Mišių Lazdijų kultūros centre vykusiame minėjime „Maldos, meilės ir aukos keliu“ įdomiomis mintimis, be kitų kalbėtojų, apie kun. J. Zdebskį ir jo mirties aplinkybes dalijosi ir kun. Robertas GRIGAS. Todėl šiandien su juo apie tai  kalbamės „XXI amžiuje“.

Kaip Jūs, kunigo J. Zdebskio bendramintis ar bendražygis, galite įvardyti jo didžiausius nuopelnus kovai už tikėjimo ir tautos laisvę?

Vadintis kun. Juozo Zdebskio ir jo artimiausių talkininkų bendražygiu tikrąja to žodžio prasme negalėčiau. 1978 metais, kai buvo įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas (TTGKK), viena iš kun. J. Zdebskio viešosios veiklos viršūnių, man buvo 18 metų. Į pogrindinę kunigo Juozo veiklą ir tikėjimo liudijimą žvelgiau susižavėjęs kaip ir daugelis jo aplinkos katalikų jaunuolių, Eucharistijos bičiulių, trokšdamas iš jo pasimokyti bent panašiai dirbti dėl Kristaus bendrijos ir Lietuvos. Taigi, galiu tik su dėkingumu laikyti kunigą Juozą savo kelio į taikiąją lietuvių rezistenciją mokytoju. Tikrieji jo bendražygiai ir krikščioniškosios mūsų laisvės kovos vadai buvo kunigai Sigitas Tamkevičius, Alfonsas Svarinskas, Jonas Kauneckas, Vytautas Vaičiūnas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, Petras Plumpa, seserys Julija Kuodytė, Nijolė Sadūnaitė... Tikintis jaunimas, kuris būrėsi aplink šiuos dvasinius lyderius, jų pavyzdžio ir aukos skatinamas,. mokėsi veikliai mylėti Dievą ir Tėvynę: skaitė, platino, kai kada ir perrašinėjo pogrindžio spaudą, studijavo Šventąjį Raštą ir Lietuvos istoriją, dalyvavo renkant parašus po protesto peticijomis bei draudžiamose maldingose eisenose į Šiluvą, Kryžių kalną – okupacinės valdžios akimis tokios eisenos prilygo antisovietinėms demonstracijoms ir, tiesą sakant, tokios ir buvo (kaip nesusitaikymo su melu ir smurtu išraiška). Visoje šioje veikloje kunigas Juozas ir jo bendraminčiai, kaip tikri vadai, ėjo priekyje ir savo pavyzdžiu, rizikuodami laisve ir gyvybe, rodė mums, kaip tai daroma.