|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Vilkaviškio dekanate Trys šventės Švč. Trejybės dieną
PILVIŠKIAI. Birželio 11 dieną Švč. Trejybės parapija šventė titulinius atlaidus. Prieš šv. Mišias giedras oras vasaros spalvomis prisodrino iškilmingą Švč. Sakramento procesiją aplink bažnyčią. Šv. Mišių pamoksle klebonas kun. Algirdas Žukauskas Švč. Trejybės šventę pavadino Dievo švente, sakė, kad Jėzus ant kryžiaus paliudijo mums savo meilę, o Dievo meilė, reikalaujanti mūsų atsako, kvietė tikinčiuosius kryžiaus akivaizdoje apsispręsti, ar jie eina su Dievu. Pasak pamokslininko, kiekvieno žmogaus tikėjimas unikalus, nepakartojamas, kartais komplikuotas, bet ir tobulintinas. Po šv. Mišių klebonas pasveikino iš vakaro Pirmąją Komuniją priėmusius apie 50 vaikučių. Bendruomenės akivaizdoje mergaitėms įteikė po katekizmą su tolima įžvalga kaip būsimoms mamos, kad savo vaikus supažindintų su tikėjimo tiesomis; berniukams po maldaknygę, kad ir suaugę (būsimi tėvai) neužmirštų maldos. Šie atlaidai Vilkaviškio vicedekanui klebonui kunigui Algirdui buvo paskutiniai Pilviškių parapijoje, nes vyskupo dekretu jis perkeltas Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu ir Marijampolės dekanato vicedekanu. Seniūnijos, gimnazijos, parapijos atstovai, dovanodami gražiausius žiedus ir žodžius, atsisveikino su tiek tikinčiųjų, tiek miestelio bendruomenės pamiltu, tikėjimą ir kultūrą skleidusiu kunigu. Pilviškių parapijoje kun. A. Žukauskas tarnystę pradėjo 2005 metų pabaigoje, pratęsdamas po sunkios ligos mirusio savo brolio kunigo Antano darbus. Padaryta nepaprastai daug baigė įrengti brolio rūpesčiu atstatytą bažnyčią, būrė ir gaivino tikinčiųjų bendruomenę. Šv. Mišių pabaigoje prieš palaimindamas tikinčiuosius kunigas paprašė, kad pirmiau visi ištiesę rankas palaimintų jį patį. Po šv. Mišių gausiai susirinkusių žmonių laukė iškilmės šventoriuje. Kun. A. Žukauskas pašventino ką tik baigtą restauruoti neogotikinę varpinę, statytą 1874 metais. Pilviškiuose Antrojo pasaulinio karo gaisro ugnis sunaikino tuometinę medinę bažnyčią. Vokiečių okupacijos metais pilviškiečiai ėmėsi mūrinės bažnyčios statybos, tačiau ji dar nebaigta buvo susprogdinta. Iš raudonų plytų ir akmenų suręsta varpinė atlaikė sprogimų bangą ir po truputį dešimtmečiais yranti vis priminė skaudžius laikus. Pastatas atstatytas išnagrinėjus kitų bažnytinių pastatų pavyzdžius, tartasi su kultūros paveldo specialistais, architektais. Teko pakeisti apie 60 procentų senų, aptrupėjusių plytų. Pasak kunigo, varpinę siekta atstatyti ir kaip vienintelį seniausią išlikusį Pilviškių miestelio pastatą. Klebonas pasidžiaugė visais rėmėjais ir darbų talkininkais, įteikė daug kam po originalų suvenyrą seną varpinės plytą su vinimi. Ypač reikšmingą finansinę paramą suteikusios parapijietės Birutės Staneikaitės vardą ir pavardę su gimimo ir mirties datomis įamžino prie pastato įtvirtinta lentelė. Dabar kun. A. Žukauskas varpinės viduje pakabino menišką, išraiškingą kenčiančio Kristaus paveikslą. Žmonėms paaiškino, kad tai kaip atminimas sugriautai bažnyčiai, varžytam tikėjimui, daugybei iš šio krašto ištremtų žmonių, pokario kovose žuvusiems partizanams. Kadangi varpinė jau nereikalinga pagal pirminę paskirtį (skambina bažnyčios bokšte įkelti varpai), planavo restauruotoje varpinėje įrengti krikštyklą. Tačiau tai tegul būsią naujo klebono ir bendruomenės darbų sąraše. Pilviškiuose kun. A. Žukausko vietoje darbuosis iš Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos atvyksiantis kun. Gediminas Bulevičius, jam paskirtos ir Vilkaviškio vicedekano pareigos. Birutė Nenėnienė Autorės nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |