„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2014 m. liepos 4 d., Nr. 3 (54)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Istorija ir dabartis

Prisiminimai vedė į praeitį

ŠVENČIONĖLIAI. 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėję masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą iki šiol yra tarsi kraujuojanti žaizda, kasmet raginanti atsigręžti į vis labiau tolstančią praeitį. Švenčionėlių kultūros centre jau susiklostė tradicija iškilmingai ir originaliai paminėti šį skausmingą Lietuvos istorijos momentą. Birželio 14 dieną, šeštadienį, Gedulo ir Vilties dienos renginiams buvo skirtas tęstinis projektas „Kelias į praeitį“. Jis prasidėjo 11 val. Šv. Edvardo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Dovydas Grigaliūnas. Po to, nešant Lietuvos Respublikos vėliavą, eisena nužygiavo prie Švenčionėlių geležinkelio stoties, iš kurios prikimšti mūsų žmonių gyvuliniai vagonai dardėjo į atšiauraus ir tolimo Sibiro lagerius. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Švenčionių rajono filialo tarybos pirmininkas Vytautas Tautvaišas pažymėjo, kad buvo kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu pagaminti ir įrengti ant Švenčionėlių geležinkelio stoties pastato atminimo lentą. Juk Švenčionėliai buvo ne šiaip sau eilinė perkrovimo stotelė. Ši geležinkelio stotis visą trėmimų laiką veikė kaip sąstatų formavimo ir žmonių perkrovimo stotis, ji buvo svarbi vežant ne tik trėmimų, bet ir kitų žiaurių represijų aukas. Buvo atliktas didžiulis darbas, surinkta ir pateikta daug medžiagos, svariai prisidėjo Švenčionių rajono savivaldybė, paveldosaugos specialistai ir šiemet memorialinė lenta jau pakabinta ant stoties sienos perono pusėje, o birželio 14-osios renginyje buvo ir pašventinta, prie jos buvo padėtos ir degančios žvakutės.

Prie paminklinio akmens vyko minėjimas, pagerbti visi mirusieji ir žuvusieji per trėmimus, represijas ir okupacijas. Rajono meras Vytautas Vigelis išreiškė viltį, kad tokie dalykai daugiau nebepasikartos. Minėjimą vedė ir eiles skaitė Augustė Semėnaitė ir Richardas Leleiva, grojo mokytojos Mildos Matijošiūtės vadovaujamas kanklininkių ansamblis, smuiku griežė Milda Petkevičienė, šiuolaikinio šokio kompoziciją parengė Renatos Grigianecienės šokėjai. Vyko piešiančių vaikų dailės pleneras „Vilties paukščiai“, kurį surengė mokytojas Audronis Vilutis.

Švenčionėlių geležinkelio stotyje veikė fotografijų paroda iš Nalšios muziejaus fondų, rodyti dokumentiniai filmai apie tremtį, o bibliotekoje surengta knygų, dokumentų ir įvairių leidinių trėmimų ir sovietinės okupacijos tema ekspozicija. Geležinkelio stotyje vyko gyva istorijos pamoka bei prisiminimų popietė „Ko dar nepasakojau“, kurią gražiai, nuoširdžiai ir jausmingai pradėjo M. Petkevičienė ir užtraukė lietuvišką dainą, o po to papasakojo apie jos asmeninę patirtį ir sąsajas su tremtimi. Prisiminimais dalinosi V. Tautvaišas, Bronius Lazaraitis, Algis Babušis ir kiti. Neįprasta ir patraukli pamokos vieta – geležinkelio stoties salė – subūrė ne tik tremtinius ir jų šeimas, bet ir nemažai jaunimo.

Švenčionių rajono savivaldybė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija