„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2016 m. spalio 7 d., Nr. 9 (78)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Margionių klojime – kaimo teatrų sambūris

Rūta Averkienė

Teatro režisierius ir aktorius
Petras Mendeika bendrauja
su klojimo teatro artistais

Margionių klojimo teatras.
Kairėje – režisierė Rimutė
Avižinienė, dešinėje jo
artistas Vytautas Jeremičius,
kurie vedė teatrų šventę

Teatrų šventę vedė Margionių
klojimo teatro režisierė
Rimutė Avižinienė ir jo artistas
Vytautas Jeremičius

Unikalusis Margionių klojimo teatras tęsia gražią tradiciją – jau septintus metus iš eilės žiūrovus džiugina rajoninė kaimo teatrų šventė-konkursas „Citnaginė“ režisieriaus Juozo Gaidžio prizui laimėti. Saulėtą rugpjūčio šeštadienio popietę gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir vaikaičius bei svečius, susirinkusius į „Citnaginę“.

Septintąkart organizuota kaimo teatrų šventė paliudijo, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse, kur beveik 90 metų gyvuoja Margionių klojimo teatras, tebeplevena prieš dvidešimtmetį mirusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ J. Gaidžio – dvasia ir kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A. Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią vietinio jaunimo padedamas pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.

Kaimo teatrų šventę pradėjo charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai, sugiedoję Margionių himną. Ją dzūkiškai vedė dabartinė Margionių klojimo teatro režisierė Rimutė Avižinienė ir šio teatro artistas Vytautas Jeremičius.

Teatro režisierius ir aktorius Petras Mendeika prisiminė savo pirmąją pažintį su Margionių klojimo teatro artistais. Pasak jo, studentams tuometinėje konservatorijoje buvo dėstoma, jog klojimo teatro Lietuvoje jau seniai nebėra. Tačiau kai jo iniciatyva Margionių artistai su visomis dekoracijomis buvo nuvežti į aktorinio meistriškumo katedrą ir suvaidino savo spektaklį, margioniškiais liko sužavėtas visas tuometinio teatro elitas. Jis buvo nustebintas to fakto, kad klojimo teatras visgi gyvas. Po šio sėkmingo debiuto Vilniuje apie unikalųjį Margionių klojimo teatrą sukurtas dokumentinis filmas. Pamažu šis judėjimas išplito po visą Lietuvą. „Džiugu, kad mes šiandien esame toje vietoje, kur atgimė klojimo teatro judėjimas. Teatras čia buvo ir prieš karą, anuomet tai drauge buvo ir pasipriešinimo teatras. Lenkų okupacijos metais žmonės priešinosi žodžiu. Ir tada prieš spektaklius giedodavo himną, diskutavo lietuvybės temomis. J. Gaidys po karo teatrą atgaivino. Smagu, kad ir šiandien jame vaidina pirmajame J. Gaidžio teatro spektaklyje vaidinusios moterys“, – kalbėjo P. Mendeika ir linkėjo margioniškiams kuo geriausios kūrybinės kloties.

Šventę-konkursą pradėjo margioniškiai. Jie suvaidino spektaklį pagal J. Geniušį „Janytės liga“, kurį režisavo R. Avižinienė. Vėliau į sceną lipo ir gausių žiūrovų ovacijų sulaukė artistai iš Žilinų, Nedzingės, Merkinės, Gudžių ir Matuizų.

Varėnos kultūros centro Žilinų filialo teatras „Vijūnė“ suvaidino I. Menchell spektaklį „Našlių klubas“, režisuotą Dalios Šmigelskienės. Nedzingės filialo dramos kolektyvas suvaidino Nijolės Maceikienės sukurtą ir režisuotą komediją „Gimtadienis“. Merkinės dramos teatro kolektyvas vaidino A. Untulio pjesę „Nosis su apgamu“, režisuotą Laimutės Jakštienės. Gudžių filialo dramos kolektyvas linksmino Marytės Didikienės sukurtu ir režisuotu vaidinimu „Senos mergos kap pasiuto“. Teatrų šventę vainikavo nuotaikingas Matuizų filialo teatro „Giraitė“ spektaklis „Tuščia kertė širdyje“, kurį pagal A. Kazragio pjesę sukūrė Irena Čeplikienė.

Nugalėtojus, vertus režisieriaus J. Gaidžio prizo, rinko komisija, sudaryta iš kaimo artistų. Garbingas prizas – didelis molinis ąsotis ir kaimo gėlių puokštė – buvo įteiktas Matuizų artistams.

Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pagyrė margioniškius, kad jų, paprastų kaimo žmonių, iniciatyva Margionių klojimo teatras yra žinomas ir dar tebegyvuoja. Jis pasveikino šventės dalyvius, kaimo teatrų vadovams įteikė padėkas ir atminimo dovanėles, šventiniam stalui – šimtalapį, o kaimo artistams palinkėjo ir toliau nepamiršti klojimo teatro.

Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė, dabartinė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė R. Avižinienė, sakė, kad labai simboliška, jog Varėnos rajono kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. „Pagrindinė šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus, – kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo teatras vaidintų ne tik savo kaime, bet pamatytų, kaip vaidina kitų kaimų artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Šiemetinė šventė ypatinga tuo, kad margioniškiai spektaklį pastatė per mėnesį. Jie – ypatingi žmonės, su jais lengva dirbti“, – gyrė kaimo artistus režisierė.

Žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet gali didžiuotis, kad vienintelis Lietuvoje turi klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo J. Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį bene 90 metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.

Visus pasveikino Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.

Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė Lina Vosylienė kalbėjo, kad margioniškiai yra unikalūs, turi labai stiprią bendruomenę ir savo jėgomis bando gražinti kaimą.

Tądien Margionių klojimo teatre dar skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos. Jos giedojo J. Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį, o teatrų festivalio dalyvius linksmino net keturi Margionių kaimo muzikantai. Po vaidinimų dalyvių laukė ant laužo virta grybų sriuba ir kitos dzūkiškos vaišės bei smagi vakaronė.

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija