Baltijos lėktuvnešis

Rusijos laikraščiai, o ypač artimai susiję su Kremliumi politologai ir politikos apžvalgininkai, faktiškai niekada nenustoję kaltinti Baltijos valstybių visomis įmanomomis „nuodėmėmis“, netgi keliančiomis tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, pradėjo naują puolimą prieš Estiją. Žinomas rusų politologas Jurijus Jeriominas dienraštyje „Rosijskije vesti“ paskelbė straipsnį, pavadintą „JAV Baltijos lėktuvnešis“, kuriame akcentuojama, kad Vašingtonas ėmė demonstruoti paramą ir palankumą Estijai.

Iš tiesų, pastaruoju metu Estijos vadovai lankėsi Vašingtone, kur susitiko su pačiais aukščiausiais JAV pareigūnais ir politikais. Gruodžio pradžioje Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas aplankė vieną didžiausių JAV armijos lėktuvnešių, pabrėždamas, kad Estija ir jos ginkluotosios pajėgos remiasi glaudžiais ryšiais su JAV ir NATO pajėgomis. O kiek anksčiau Vašingtone viešėjusius Estijos premjerą Andrių Ansipą ir gynybos ministrą Jaaką Aviksoo priėmė Baltųjų rūmų ir Pentagono aukščiausieji vadovai. Jie užtikrino svečius iš Estijos, kad jos nacionalinį saugumą rems ir visokiais būdais palaikys Vašingtonas.

Amerikos ekspertai atkreipė dėmesį, kad Estijos vadovų vizitų metu visuose susitikimuose buvo kalbama apie politinę padėtį Rusijoje, ypač po jos pasitraukimo iš Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje. Susitikime su JAV viceprezidentu Diku Čeiniu Estijos premjeras A. Ansipas pabrėžė, kad labai svarbi JAV pagalba ir parama ne tiktai Estijos kariuomenei, bet ir Talino pastangoms padėti demokratinėms jėgoms posovietinėje erdvėje. Pirmiausia Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. JAV karinės žinybos vadovas Robertas Geitsas ir kiti Pentagono vadovai pabrėžė, kad vertina Estijos pastangas sukurti tarptautinę sistemą kovojant su kibernetiniu pavojumi, kurį Estijai kelia kaimyninė Rusija.

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, susitikusi su Estijos premjeru, džiaugėsi glaudžiais JAV ir Estijos santykiais ir pažadėjo, kad netrukus Estijos piliečiams bus suteiktas bevizis režimas į JAV. Leista suprasti, kad Estija taps pirmoji iš Baltijos valstybių, gavusi bevizį režimą į JAV. Kondoliza Rais, viceprezidentas Dikas Čeinis ir kiti JAV administracijos vadovai ypač džiaugėsi, kad Estija paaukojo penkis tūkstančius dolerių vasarą Vašingtone atidaryto komunizmo aukų muziejaus išlaikymui. Suma, žinoma, daugiau simbolinė, tačiau Estija kol kas vienintelė iš Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių parėmė komunizmo aukų muziejų. Lietuva bene labiausiai nukentėjo nuo komunistinio režimo, bet „amžinai gyva“ socdemų valdžia, dosniai dalijanti tūkstančius savo partijos valdininkams, nieko muziejui nepaaukojo. Tai daug pasakantis faktas.

Kol Lietuvoje svaidomasi deklaracijomis apie energetinį saugumą arba bent jau absoliučios energetinės priklausomybės nuo Rusijos sumažinimą, apie trigalvius slibinus ir liūtus, Estija imasi konkrečių darbų ir veiksmų. Estijos vadovai Vašingtone sprendė verslo ryšių tarp JAV ir Estijos klausimus. Premjeras A. Ansipas susitikimuose su JAV energetikos ministru Samueliu Bodmanu ir prekybos ministru Karlosu Gutjeresu gavo JAV vadovų užtikrinimą, jog ekonominiai ryšiai tarp JAV ir Estijos bus stiprinami. Tą rodo ir JAV Vakarų pakrantėje Silikono lygumoje iškilmingai atidaryta įspūdinga Estijos atstovybė, pavadinta „Enterprise Estonia“, siekianti pritraukti amerikiečių investuotojus į Estijos ekonomiką, taip pat savų estiškų technologijų, kurios vis labiau pripažįstamos pasaulyje, propagavimui Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visi šie faktai rodo, kad Estijos valdžia siekia sustiprinti transatlantinius ryšius. Ko, deja, negalima pasakyti apie Lietuvą, kurios prezidentas V. Adamkus baigiantis metams prabilo apie kažkokią „pusiausvyrą“.

Petras KATINAS

© 2008 „XXI amžius“