Vilniuje NATO sprendė kylančius iššūkius

Lietuvos vadovas priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorių Robertą Geitsą (viduryje) ir su juo atvykusią delegaciją

Prezidentas Valdas Adamkus priima NATO generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį

Prieš beveik dvi savaites Vilniuje vykęs neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas buvo svarbus įvykis ir NATO organizacijai, ir Lietuvai, kaip NATO narei. Buvo nagrinėjami svarbūs ir aktualūs NATO bendradarbiavimo klausimai, bet svarbiausiai buvo aptariami sąjungininkų veiksmai vidaus karo niokojamame Afganistane. Apie susitikimą esame jau iš anksto trumpai informavę skaitytojus, čia pateikiame platesnę susitikimo apžvalgą.

„Vien optimizmo Afganistanui nepakaks“

NATO šalių gynybos ministrai sprendė NATO misijos Afganistane ateitį. Antrąją, paskutiniąją, susitikimo dieną prie jų prisijungė Afganistano gynybos ministras, Jungtinių Tautų, Pasaulio Banko, Europos Komisijos ir operacijose dalyvaujančių šalių, kurios nepriklauso Aljansui, atstovai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir kelios NATO nepriklausančios valstybės pažadėjo misijoje Afganistane dalyvauti aktyviau. NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis ne kartą susitikime patikino, kad misija Afganistane nežlunga, tačiau pripažino, kad ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. „Mes darome progresą, bet aš juo nesu patenkintas“, – kalbėjo NATO vadovas. Jis teigė Aljanso gynybos ministrų susitikime pamatęs susivienijusią tarptautinę bendruomenę, kuri pasirengusi padėti Afganistanui kurti savo ateitį. Kartu J. de Hoopas Schefferis pareiškė, kad misija šioje šalyje, kurią dar prieš keletą metų valdė Talibano režimas, užsitęs ne vienerius metus. Nepaisant nesutarimų dėl papildomų pajėgų siuntimo ir galimo jau dislokuotų karių išvedimo, NATO valstybių atstovai per susitikimą esą pažadėjo toliau mokyti Afganistano saugumo pajėgas.

Bene aktyviausiai padidinti tarptautines pajėgas Afganistane reikalauja JAV ir Didžioji Britanija, kurios šalyje yra dislokavusios daugiausia karių (atitinkamai 15 tūkst. ir daugiau nei 7 tūkst.). Iš viso NATO vadovaujamoms Tarptautinėms stabilumo palaikymo pajėgoms (ISAF) čia priklauso per 43 tūkst. karių. Anksčiau JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas įspėjo, kad NATO gali tapti dviejų lygmenų aljansu, kuriame „vienos šalys norės kovoti ir žūti vardan žmonių saugumo, o kitos – ne“. Daugiausia nuostolių Afganistano pietuose, kur aktyviausiai veikia Talibano kovotojai, patiria Kanada ir Vokietija, ir jos grasina nebesiųsti naujų pajėgų ar jas apskritai išvesti. Kanada įspėjo galinti kitąmet išvesti savo karius, jei kitos šalys nenusiųs papildomų pajėgų. Jos pusėn stojo Vokietija, kurios pajėgos pagal dydį yra trečioje vietoje. „Mano manymu, mūsų dalyvavimas misijoje yra puikus“, – Vilniuje kalbėjo šios šalies gynybos ministras Franzas Josefas Jungas. Nepakankamos pajėgos neleidžia išspręsti visų problemų, o tai įkvepia sukilėlius ir nuvilia Afganistano visuomenę. Šalies vystymas esąs nekoordinuotas. Afganistano pietuose yra dislokuota ir beveik 60 karių iš Lietuvos – specialiųjų pajėgų eskadronas „Aitvaras“ ir taktinių specialistų grupė, dirbanti su danais. Spaudos konferencijoje Juozas Olekas teigė, kad daugiau karių Lietuva kol kas nesiruošia siųsti.

„Kalbant apie Afganistaną, atsargus optimizmas yra pamatuotas“, – tvirtino Aljanso vadovas. Tačiau čia pat J. de Hoopas Schefferis pabrėžė, jog „optimizmo nepakanka, reikia konkrečių veiksmų, kad tai taptų realybe“. Esą jau dabar reikalinga tvirta parama šalies vystymuisi. „Mūsų tikslas – ne tik sukurti stabilumą ir veikiančias institucijas, bet ir Afganistano bendruomenei leisti siekti geresnės ateities, kurioje būtų gerbiamos universalios vertybės, – spaudos konferencijoje pirmosios susitikimo dienos vakarą sakė NATO generalinis sekretorius J. de Hoopas Schefferis, kalbėdamas apie misiją Afganistane. – Esama nemažai iššūkių, todėl reikia daugiau pajėgų. Mūsų buvimas reiškia atsakomybės ir rizikos dalinimąsi, taip pat – lankstumą“. Anot Aljanso vadovo, NATO nėra Afganistano savininkė, šalis priklauso ten gyvenantiems žmonėms, todėl ir jie turėtų būti atsakingi už kovą su išplitusia korupcija, didžiules pajamas nešančiu narkotikų gamybos ir platinimo verslu. „NATO yra atsakinga už saugumą ir stabilumą, tačiau nėra pagrindinis žaidėjas“, – pažymėjo NATO vadovas, kalbėdamas apie būtinybę prie misijos prisidėti ir kitoms valstybėms, ir vietos gyventojams. Šie esą tvirtai remia užsienio pajėgų buvimą šalyje – įvairių apklausų duomenimis, tam pritaria apie 80 proc. žmonių. Kaip pabrėžė J. de Hoopas Schefferis, 2001-aisiais Afganistanas iš esmės gyveno viduramžiuose, o dabar sparčiai žengia šalies atstatymo keliu. Norint pasiekti rezultatą, Vakarams esą reikia „kantrybės iš didžiosios raidės“.

Į dalyvavimą misijoje siūlė žiūrėti kūrybiškai

JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas irgi yra susirūpinęs dėl sąjungininkų misijos Afganistane. Kiek anksčiau Pentagono vadovas buvo užsiminęs apie galimą skilimą Aljanse, jei sąjungininkai Europoje ir toliau atsisakys siųsti papildomas pajėgas kovoti su talibų kovotojais. „Baiminuosi, kad Aljansas taps dviejų eilių aljansu, kuriame vienos šalys norės kovoti ir žūti vardan žmonių saugumo, o kitos – ne. Jei tokia padėtis tęsis ir dar pablogės, manau, kad ji aptemdys Aljanso ateitį“, – sakė R. Geitsas.

Tokie jo žodžiai pirmiausia skirti daugiausiai nuostolių Afganistane patyrusiai Kanadai ir Vokietijai, kurios grasina nebesiųsti naujų pajėgų ar jas apskritai išvesti. Tuo tarpu Kanados gynybos ministras Peteris Makkėjus Vilniaus susitikime sakė: „Norime, kad būtų požiūris „vienas už visus“. Tai apima ir dalijimąsi našta Afganistano pietuose“ (čia aktyviausiai veikia Talibano kovotojai, todėl prašoma į šį regioną nusiųsti daugiau karių – red.). R. Geitsas tokius planus įvertino neigiamai. „Nemanau, kad tai būtų žlugimas, greičiau – nusivylimas, – Vilniuje apie nesutarimus dėl misijos Afganistane sakė JAV gynybos sekretorius. – Nemanau, kad yra krizė ar misijos žlugimo rizika“.

Jis pakvietė NATO nares vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir daryti viską, ką gali. „Mano nuomone, taip būtų galima pagreitinti tolesnį progresą. Mums iki šiol neblogai sekėsi“, – kalbėjo R. Geitsas. Anot jo, nebūtina visoms NATO narėms į Afganistaną papildomai siųsti karių, esą į dalyvavimą misijoje reikėtų žiūrėti kūrybiškiau. Pavyzdžiui, jei kuri nors šalis dėl nepalankių vidaus politikos tendencijų negali skirti papildomų pajėgų, galėtų skirti savo sraigtasparnių ar finansiškai paremti valstybę, kuri skiria savo orlaivių.

Visos Aljanso narės yra nusiuntusios savo karių į Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (ISAF), tačiau dalis šalių (Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Italija) atsisakė skirti papildomų pajėgų pietų regionui. Tuo tarpu kitaip dalyvavimą misijoje vertina JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Nyderlandai, Danija ir Rumunija, kurių kariams pastaruoju metu teko didžiausia kovų našta. Šiuo metu Afganistane yra dislokuota 43 tūkst. 250 karių iš 39 valstybių. NATO vadovaujamoms pajėgoms priklauso apie 15 tūkst. amerikiečių ir 7,8 tūkst. britų. Dar 14 tūkst. amerikiečių veikia šalyje nepriklausomai nuo Aljanso pajėgų.

NATO misijoje Pietų Afganistane nuo praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio eskadronai.

Po Vilniuje įvykusios NATO gynybos ministrų diskusijos kai kurios šalys esą nebe taip garsiai grasina nesiųsti naujų pajėgų į Afganistaną ar išvesti ten esančias. Kartu pažymima, kad dėl Afganistano ateities reikėtų prisiimti kolektyvinę atsakomybę ir laikytis ilgalaikių įsipareigojimų.

NATO atstovai žadėjo Kosovui padėti išlaikyti stabilumą

NATO vadovaujamos taikdarių pajėgos KFOR į Kosovą įžengė dar 1999 metais. Šiuo metu Kosove, kuris praėjusį sekmadienį paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tarnauja apie 16 tūkst. karių. Kaip buvo teigiama Vilniaus susitikime, NATO ir toliau sieks užtikrinti saugumą nuo Serbijos atsiskiriančiame Kosove. „Mūsų veikla Kosove šiandien galbūt net svarbesnė negu anksčiau“, – Vilniuje sakė NATO generalinis sekretorius. Anot NATO vadovo, KFOR pajėgų tikslas – užtikrinti saugią aplinką Kosove ir griežtai veikti prieš visus, kurie gali norėti sutrukdyti stabilumui. „Kita vertus, mes turime išlikti nešališki, objektyvūs ir neutralūs. Pagrindinis mūsų žodis turi būti nuosaikumas“, – pabrėžė J. de Hoopas Schefferis. Prieš devynerius metus, kai KFOR įžengė į Kosovą, provincijai grėsė didelė humanitarinė krizė, kasdien vyko susirėmimai tarp Jugoslavijos ir Kosovo išsilaisvinimo armijos pajėgų.

Rusijos ir NATO dialoge – tik priekaištai

Į Vilniaus susitikimą vietoj Rusijos ministro atvykus jo pavaduotojui, pareigūnų dialogas virto apsikeitimu pozicijomis ir priekaištais. Gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo apsilankymas Lietuvoje turėjo būti pirmasis tokio pareigūno iš Rusijos vizitas po įstojimo į NATO, tačiau tokius planus paskutinę minutę esą sužlugdė liga. Tačiau į susitikimą su NATO ir Aljanso šalių atstovais buvo atsiųstas viceministras Aleksandras Kolmakovas.

Spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius apgailestavo, kad gynybos sekretorius neatvyksta, ir patikino neturintis jokių žinių, kad pareigūnas galėjo turėti politinių sumetimų. Aljanso ir Rusijos atstovai aptarė sritis, kuriose ši šalis norėtų bendradarbiauti – kova su terorizmu, oro erdvės kontrolė, gelbėjimo ir paieškos operacijos, kiti bendri veiksmai. Be abejo, A. Kolmakovas išsakė Maskvos poziciją, kad dėl Rusijos pasitraukimo iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties kalti JAV planai dislokuoti Europoje priešraketinės gynybos sistemos elementus. Rusijos atstovas taip pat „išreiškė susirūpinimą“ dėl numatyto Kosovo nepriklausomybės paskelbimo ir įspėjo NATO pagalvoti apie pasekmes. Pasak pareigūno, NATO nusprendus papildyti priešraketinės gynybos sistemą galima laukti tam tikrų pasekmių. JAV priešraketinio skydo elementus norima įrengti Čekijoje ir Lenkijoje, bet tam priešinasi Maskva, nes tai neva kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. Tačiau NATO ir ją sudarančių šalių atstovai teigė nematantys Rusijos konstruktyvumo praktiniame bendradarbiavime: ji skiria nepakankamai finansinių ir žmogiškųjų resursų. Viceministrui buvo pasakyta, kad Kosovo situacija yra „vienetinis atvejis“, o „kalbėti apie Pandoros skrynią, grandininę reakciją negalima“.

Į susitikimą atvyko naujasis nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO, aršus imperininkas Dmitrijus Rogozinas. Anot rusų žiniasklaidos, jis pareiškė, esą jau „atblokuota ir palaiminta“ Rusijos ir NATO bendradarbiavimo programa, kuri buvo sustabdyta 2008 metams, kai Rusija paskelbė moratoriumą dalyvavimui Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje.

Dėl kibernetinio saugumo nesusitarta

Vilniuje vykusiame neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime, be kita ko, aptartas kibernetinis saugumas. Šis klausimas tapo itin aktualus po pernai įvykdytų atakų elektroninėje erdvėje prieš Estijos institucijas ir privačias kompanijas. NATO pareigūnai ir atskirų valstybių atstovai sutaria, jog reikėtų patvirtinti specialių planą, kaip kovoti su tokiais išpuoliais. J. de Hoopas Schefferis, paklaustas, ar kibernetinių atakų atveju būtų taikomas NATO sutarties Penktasis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, teigė, jog tokie išpuoliai pirmiausia yra pačių valstybių reikalas. Tas pats, anot jo, galioja ir energetikos politikoje. NATO generalinis sekretorius sakė, kad NATO gali tik pasiūlyti konsultacijas, atlikti ekspertizes, skirti mobilias komandas, kaip buvo per išpuolius prieš Estiją.

Jis minėjo, kad NATO „susitarė dėl koncepcijos“, kaip užtikrinti kibernetinį saugumą, tačiau ją esą dar reikia tobulinti. Taigi vienas iš XXI amžiaus iššūkių – kibernetinės atakos visų pirma yra atskirų valstybių reikalas, o saugumui užtikrinti sukurta NATO esą gali tik padėti su jomis kovoti.

Taline šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje planuojama sukurti kibernetinio saugumo centrą. Kartu su Estija ir Lietuva šį centrą žada steigti Vokietija, Italija, Latvija, Slovakija bei Ispanija. JAV, Lenkija, Norvegija, Rumunija ir Bulgarija svarsto galimybę prisijungti prie centro veiklos ateityje. Susitarimą dėl centro steigimo dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti gegužės mėnesį.

Kaip žinoma, pernai balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje, naudojant vadinamąsias „elektronines bombas“, buvo siekiama sugadinti įvairius Estijos tinklalapius. Tuomet dvi savaites prieš Estijos valdžios institucijų ir kai kurių privačių įmonių interneto serverius buvo vykdomos nuolatinės „atsisakymo aptarnauti“ atakos. Kibernetinis karas prasidėjo Estijos ir Rusijos ginčo dėl sovietinio karinio memorialo perkėlimo iš Talino centro į karių kapines įkarštyje. Tokių elektroninių bombų išsiuntimui ir vadinamosioms DoS atakoms buvo naudojami „kompiuteriai-zombiai“. Jų savininkai neįtaria, kad yra naudojamasi kompiuteriais bei asmenine informacija, todėl esą bet kuris žmogus, turintis kompiuterį, gali tapti kibernetinio nusikaltimo bendrininku.

Estijos ekspertų tvirtinimu, tikėtina, kad panašių kibernetinių atakų bus ir ateityje. Pasak jų, ši šalis tapo galingo ginklo, kurio tikro pavojaus niekas nežino, išbandymo poligonu.

Savo ruožtu Estijos premjeras Andrusas Ansipas pernai tvirtino, kad šios interneto atakos buvo „naujos rūšies karas“ ir esą nėra abejonių, jog bent jau dalį jų surengė Rusija.

Kelias savaites užtrukusią valdžios interneto tinklalapių blokadą A. Ansipas palygino su jūrų arba oro uostų blokada ir paragino tarptautinę visuomenę kartu ieškoti atsako į šią naują grėsmę.

Lietuvos oro erdvė bus saugojama dar dešimt metų

Vis dėlto susitikime pasiektas vienas teigiamas žingsnis Lietuvos atžvilgiu. NATO buvo pažadėjusi saugoti trijų valstybių oro erdvę tik iki 2011 metų, ir tai vykdoma pagal patvirtintus karinių kontingentų rotacijos planus. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija paprašė misiją pratęsti iki 2018-ųjų. Šį klausimą krašto apsaugos ministras J. Olekas iškėlė ir Vilniuje vykusiame Aljanso gynybos ministrų susitikime. Jam besibaigiant ministras sakė, kad jo „pasisakymas išgirstas ir priimtas domėn“. Su NATO generaliniu sekretoriumi J. de Hoopu Schefferiu susitikęs prezidentas Valdas Adamkus taip pat paragino pratęsti oro policijos misiją iki minėtos datos. Anot jo, NATO vykdoma oro policijos misija virš Baltijos valstybių yra labai svarbi Lietuvai ir kariniu, ir politiniu požiūriu. NATO vadovo teigimu, organizacijai būtų naudingiau, jei Lietuva nepirktų savo naikintuvų, o turimus resursus skirtų reikalingiems aljanso pajėgumams plėtoti. Taigi oro policijos misiją Baltijos šalyse NATO nusiteikusi vykdyti dar dešimtmetį.

Pernai gruodį Baltijos valstybių oro erdvės apsaugos misiją iš portugalų perėmė Norvegijos Karališkųjų karinių oro pajėgų kariai. Tai – jau antras kartas, kai oro policijos misiją vykdo norvegai. Pirmą kartą jie tai darė 2005 metais. Norvegijos karių kontingentą sudaro iki 60 karių, kurie saugo oro erdvę keturiais naikintuvais F-16. Po trijų mėnesių iš norvegų misiją perims lenkai, taip pat atvyksiantys antrą kartą. Nuo 2004 metų oro policijos misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai. Nuo 2006 metų pavasario po keturis mėnesius oro erdvę saugojo turkai, ispanai, belgai, prancūzai. Vėliau Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misiją vykdė tris mėnesius, o portugalai – pusantro mėnesio.

Išleista beveik 20 milijonų

NATO gynybos ministrai Vilniuje posėdžiavo kaip tvirtovėje. Jų saugumui užtikrinti išleista milijonai litų. Tiesa, kai kurie saugumo užtikrinimo aspektai buvo tik menami. Didžiulė teritorija aplink „Litexpo“ parodų centrą pusę savaitės buvo aptverta laikinomis tvoromis. Kas 15-20 metrų prie jų budėjo policininkai ir kareiviai, niekam neleisdami prisiartinti nė per metrą. Į parodų centro teritoriją buvo galima patekti tik per vienintelius vartus. Čia stovėjo speciali palapinė su aparatūra, skirta atvažiuojantiems automobiliams tikrinti. Aplink nuolat zujo bent keliolika ginklais ir racijomis ginkluotų, neperšaunamomis liemenėmis vilkinčių saugumo pareigūnų. Ant „Litexpo“ pastatų stogų abi dienas, kol vyko NATO gynybos ministrų susitikimas, nuolat vaikštinėjo snaiperiai. Visame Vilniuje tvarką palaikė daugiau kaip 700 policininkų, o „Litexpo“ centre dirbo beveik šimtas policijos pareigūnų ir kareivių, taip pat beveik visi Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai. Saugumo pareigūnai netikrino tik delegacijų narių, atvykstančių į „Litexpo“ centrą jiems skirtais kortežais su policijos palyda. Vilniuje dvi dienas vykęs NATO gynybos ministrų neformalus susitikimas valstybės biudžetui atsiėjo 18 mln. litų. Maždaug ketvirtadalis šios sumos išleista saugumui užtikrinti.

Naujų narių kviesti neskubama

Jau po Vilniaus susitikimo NATO informacijos biuro Rusijoje direktorė Isabelle Franēois negalėjo atsakyti, ar per būsimą Aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte bus nuspręsta priimti Gruziją ir Ukrainą į šią organizaciją. „Bijau, kad dar pernelyg anksti mėginti suvokti, kokie sprendimai bus priimti Bukarešte“, – pareiškė direktorė spaudos konferencijoje Maskvoje, atsakydama į klausimą, ar bus priimti sprendimai dėl Gruzijos ir Ukrainos. Tačiau I. Franēois pažymėjo, kad bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina klausimai buvo aktyviai svarstomi. NATO narės dar kartą pabrėžė, kad ir toliau padės šalims, siekiančioms įstoti į NATO, pertvarkyti savo ginkluotąsias pajėgas ir vykdyti saugumo reformas. Klausimai dėl Ukrainos ir Gruzijos narystės NATO Maskvoje užduoti neatsitiktinai. Rusiją jau kuris laikas labai neramina šių buvusių sovietinių respublikų ketinimas prisijungti prie Aljanso. Dėl Gruzijos stojimo Maskva baiminasi mažiau, tačiau jos požiūris į Ukrainą yra visiškai kitoks. Pasak Rusijos, Ukrainai įstojus į Aljansą, šis įgytų itin platų tiesioginį priėjimą prie Rusijos sienų. Be to, NATO pajėgas Europoje tuomet papildytų gana didelė Ukrainos armija, o tai visiškai sugriautų jėgų balansą tarp Rusijos ir NATO. Apie griežtą Rusijos poziciją Ukrainos stojimo į NATO klausimą praėjusią savaitę kalbėjo Rusijos Prezidentas V. Putinas, pagrasinęs, kad NATO karinių bazių atsiradimo Ukrainoje atveju Rusija iškart nutaikys į jos teritoriją savo raketas. Toks Rusijos šantažas jau tapo įprastu.

© 2008 „XXI amžius“