„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. vasario 20 d., Nr. 4 (163)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kremlius vėl grasina

Petras Katinas

„Nenugalimosios ir legendinės“ Rusijos armijos, kaip ji vadinama dar nuo Stalino laikų, pulkininkai ir generolai pataria Kremliui pernelyg nesijaudinti dėl to, kad amerikiečiai ketina pastatyti savo priešraketinės gynybos elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Rusijos armijos generalinis štabas yra absoliučiai ramus, nes jau atrado galingą priešnuodį prieš visus be išimties Rusijos priešus. Pulkininkas Vladimiras Svarcievičius į klausimą, kuo Rusija gali pasipriešinti amerikiečių radarams Čekijoje ir raketoms perėmėjoms Lenkijoje, atsakė, kad tokių priemonių yra ne viena. Tarp tų priemonių – ir Rusijos pasitraukimas iš Sutarties dėl vidutinio ir artimo nuotolio raketų, kuri buvo pasirašyta 1987 metais. Sutarties nutraukimo atveju Rusija galės grąžinti į savo raketų arsenalą raketinius kompleksus „Pionier“, kuriais ilgai buvo gąsdinamas NATO. Esą „Pionierių“ grąžinimui į „rikiuotę“ prireiktų tiktai 8-10 mėnesių. Beje, 1976-1984 metais Sovietų Sąjungoje kovinėje parengtyje buvo laikoma 360 raketų „Pionier“ paleidimo kompleksų (tai daugiau kaip 600 raketų). Šie paleidimo kompleksai buvo dislokuoti europinėje SSRS dalyje, daugiausia Užkarpatės karinėje apygardoje ir Azijoje – iki Čitos pusės. Pagal 1987 metų sutartį, kaip buvo skelbiama, JAV sunaikino 859 raketas, o SSRS – 1836. Pasak rusų generolų, didžiausias „Pionier“ klasės raketų (skridimo nuotolis – 4700 kilometrų) trūkumas buvo tai, kad jos negalėjo „peršokti“ JAV priešraketinės gynybos barjero. Šiandien, kaip aiškina pulkininkas V. Svarcievičius, tas trūkumas lengvai ištaisomas. „Pionierių“ bazėje sukurtas „visagalis“ „Topol-M“ kompleksas, kuriam neva nėra ir dar ilgai nebus panašių analogų. Pulkininkas V. Svarcievičius vos ne ašarodamas leidosi į prisiminimus, ką jis regėjo 1988 metų rugpjūtį poligone Kapustin Jar, kuriame buvo naikinamos raketos. „Aš mačiau, kaip verkė mūsų karininkai – raketininkai rengdami savo mylimas raketas sunaikinimui. Užtat kai nuaidėjo pirmieji naikinamų raketų sprogimai, NATO ir JAV inspektoriai, prisigėrę rusiškos degtinės, plojo delnais ir džiūgavo“.

Štai ką pareiškė apie SSRS labai slaptas raketas buvęs 33-osios sovietų armijos raketinės divizijos vadas, atsargos generolas majoras Jevgenijus Borodunovas, kurio žinioje stovėjo pirmieji „Pionieriai“: „Pionierius“ buvo labai gera raketa. Kariškiai iki šiol gailisi, kad jos buvo sunaikintos. Juk mūsų raketinė divizija, dislokuota Baltarusijoje, savo raketomis buvo uždengusi visą Europą ir Atlantą“. Kitaip tariant, tos raketos buvo nutaikytos ne tik į karinius objektus, bet ir į didžiuosius Europos miestus, kurie turėjo būti paversti griuvėsiais.

Sovietų Sąjungos laikais tarpkontinentinės balistinės raketos, laikomos specialiose šachtose po žeme, buvo gana pažeidžiamos. Amerikiečiai puikiai žinojo (netgi dešimties metrų tikslumu) sovietų raketų koordinates. Todėl, anot Rusijos generalinio štabo generolų, norint išsaugoti balistines raketas, reikėjo padaryti jas mobiliomis. Esą tą pačią problemą sprendė ir amerikiečiai. Rusų generolai giriasi, kad tik rusams pavyko sukurti branduolinį „mobiliaką“ – raketinį kompleksą „Topol-M“, o amerikiečiai kankinasi iki šiol. Giriamasi, kad neva amerikiečiams nepavyko pastatyti „ant ratų“ garsųjį „Peršingų“. Pasirodo, tik Rusijos kariniai konstruktoriai sugebėjo sumontuoti savo patobulintus „Pionierius“ ant specialių vilkikų, savaeigių tralų, kurie ne tik nuolat patruliuoja griežtai užslaptintais maršrutais, bet gali važiuoti per miškus ir pelkes, pervažiuoti upes be jokių tiltų. Vienas Rusijos armijos laikraštis, pastaraisiais metais vėl keliantis į padanges „nenugalimąją ir legendinę“, ėmė skelbti, kad „Pionierių“ raketų pagrindu ištobulintos „Topol-M“ raketos turi neribotas galimybes sunaikinti bet kokį priešą. Pavyzdžiui, karo specialistų paskaičiavimu, Londonui nušluoti nuo žemės paviršiaus pakaktų vienos rusų raketos, o visai Didžiajai Britanijai – trijų „topolių“. Todėl jau pradžioje minėtas pulkininkas Vladimiras Svarcievičius į klausimą, ar reikalingos šiandien raketos, kurios pasiekia taikinius per penkias minutes ir praktiškai nepasiekiamos radarų ir raketų naikintojų, pats atsako: „Be jokios abejonės!“

O kodėl rusų generolai, skelbdami apie raketų galybę ir nepažeidžiamumą, taikinio pavyzdžiu pasirinko Londoną ir Britaniją, galima tiktai spėlioti. Negi tai kerštas už tai, kad britų saugumiečiai ir policija išsiaiškino, kas nužudė buvusį Rusijos saugumo karininką A. Litvinenką ir išprašė kelis rusų diplomatus – šnipus?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija