Dar viena Dalaso tragedijos versija

Nors jau praėjo kur kas daugiau kaip 40 metų nuo 1963-ųjų, kai buvo nužudytas JAV prezidentas Džonas Kenedis, laikas nuo laiko pasirodo vis naujų sensacingų pareiškimų ir „atradimų“ dėl šios visą pasaulį sukrėtusios žmogžudystės.

Štai neseniai amerikiečių Dalaso miesto apygardos prokuroras Kreigas Votkinsas iškėlė naują pasikėsinimo į Džoną Kenedį versiją. Jis paskelbė esą iki šiol niekam nežinomus ir neskelbtus dokumentus, iš kurių matyti, kad į JAV prezidentą Džoną Kenedį pasikėsinimą surengė ir jį finansavo Čikagos mafijos vadeivų grupuotės.

Prokuroras Kreigas Votkinsas teigia suradęs kažkokią stenogramą, kurioje užfiksuotas prezidento žudiko Li Harvio Osvaldo ir netrukus jį nužudžiusio Džeko Rubio pokalbis, įvykęs likus pusantro mėnesio iki Džono Kenedžio nužudymo. Kaip žinoma, Li Harvi Osvaldas buvo oficialiai paskelbtas Dž. Kenedžio žudiku, o Džekas Rubis nušovė areštuotą Osvaldą, bet neilgai trukus ir pats mirė kalėjime atlikdamas bausmę už šį nusikaltimą.

Tame pokalbyje ši legendinė porelė mini kažkokią slaptą grupuotę, kuri dosniai finansuoja būsimą prezidento Džono Kenedžio nužudymą. Šis pokalbis esą įvyko Dalaso restorane „Karuselė“. Štai keli sakiniai iš šios neva užregistruotos pokalbio stenogramos. Į Li Harvio Osvaldo klausimą, ar vaikinai iš Čikagos nori atsikratyti generaliniu prokuroru (turimas galvoje prezidento jaunesnis brolis Robertas Kenedis, tada užėmęs JAV generalinio prokuroro postą), Džekas Rubis atsako: „Taip, bet to neįmanoma padaryti, nes į visas struktūras sulindo federalai“. Li Harvis Osvaldas savo ruožtu praneša Rubiui, kad yra būdas, kaip atsikratyti Robertu Kenedžiu jo nenužudant ir pasiūlo nušauti jo brolį. „Tu turi galvoje prezidentą?“ – patikslino Rubis. „Taip, prezidentą“, – paaiškino Osvaldas. Prokuroras Kreigas Votkinsas teigia, jog netrukus Osvaldas gavo iš Rubio instrukcijas, ką jis turi daryti toliau.

„Tu privalai būti absoliučiai tikras, kad spėsi pasislėpti“, – tęsia Rubis. Jo žodžiais, „jeigu pozicija nebus teisinga, tai geriau nepasinaudoti ja, nei rizikuoti. Jeigu tu pasislėpsi, policija dėl nužudymo apkaltins kokį nors pamišėlį ar komunistus, dargi politikus. Bet niekas niekada neturi sužinoti, iš kur gauti pinigai šiam darbui“, – pridūrė Džekas Rubis. Atsakydamas Li Harvis Osvaldas pasidomėjo, iš kur tie pinigai. O Džekas Rubis paklausė, ar jis yra kada nors girdėjęs apie „juodąją ranką“ ir „juodosios mirties ranką“. Išgirdęs atsakymą, patvirtino, kad tai Čikagos mafija.

Prokuroras Kreigas Votkinsas teigė, kad šio pokalbio stenograma buvo paslėpta Li Harvio Osvaldo revolverio dėkle kartu su jam priklausančia bronzine lentele Dalaso prokuratūros seife. Ir išgulėjo jame 45 metus. „Viskas, ką aš dabar darau, tai perduodu informaciją, kurią mes gavome“, – sakė žurnalistams Dalaso apygardos prokuroras, bet kartu pripažino, jog nežinąs, ar ta stenograma yra tikra.

Po šio eilinio sensacingo pareiškimo vėl ėmė sukti galvas amerikiečių tyrėjai. Jų nuomonės apie paskelbtą Osvaldo ir Rubio pokalbio stenogramą, gana prieštaringos. Eksperta-skeptikai mano, kad ta stenograma primena eilinę šnipų istoriją ir gali būti skirta naujo filmo apie Džono Kenedžio nužudymą scenarijui. Kokį savo metu, beje, rašė dabar jau miręs Dalaso prokuroras Henris Veilas. Ir tvirtino, kad tame pačiame seife buvo ir keletas velionio prokuroro laiškų apie jo siekį sukurti filmą, pavadintą „grįžtamoji ataskaita apie Dalasą“. Ta stenograma labai abejoja ir Dalaso muziejaus, skirto prezidento Džono Kenedžio žūčiai, kuratorius Geris Makas. Jis mano, kad Dalaso restorane „užrašytas“ Osvaldo ir Rubio pokalbis, neva įvykęs 1963 m. spalio 4 dieną, paprasčiausiai negalėjo įvykti. Nes visiems tyrėjams ir policijai buvo puikiai žinoma, kad tą dieną Osvaldas buvo savo namuose Teksaso valstijoje Irving Sityje kartu su žmona ruse Marina.

Bet vienas to įvykio liudininkas, net 13-kos tomų knygos „Istorijos atkūrimas“ autorius Vincentas Bugliosi, priešingai, tvirtina, kad minėta stenograma remiasi JAV FTB turimu Dalaso advokato Kerolo Džarnaginos laišku, kuriame jis aiškina, kad buvo to pokalbio liudininkas. Tačiau esą pokalbį tarp šių dviejų sąmokslininkų jis ryžosi užrašyti tiktai praėjus dviems mėnesiams po prezidento Džono Kenedžio nužudymo.

Visas šis naujas bruzdesys dėl amžiaus žmogžudystės, aišku, ne paskutinis. Norinčių pasišildyti rankas (ir papildyti kišenes), pasigarsinti dar ilgai netruks. Ir ne tiktai Amerikoje.

Petras KATINAS

© 2008 „XXI amžius“