„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 gegužės 28 d., Nr.8 (167)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Dž. Sorošas prie suskilusios geldos

Vilius Bražėnas

Lietuvoje pasaulinė žiniasklaida labiausiai „šviečia“ per CNN ir BBC televizijas ir internetą. Atidžiai seku TV pranešimus, bet neteko išgirsti net mažiausios užuominos apie tai, kas finansuoja, pavyzdžiui, iš TV ekranų retai dingstančius du besivaržančius Demokratų partijos kandidatus. Detektyvų romanuose neva galioja principas – už nusikaltimų „ieškok moters“. Politinių varžybų plonybėse tikrai galioja patarimas „ieškok pinigo“. Ir kur „pinigo“ pėdsakai nuveda Hilarės Klintonienės (Hillary Clinton) politinė galia? Ogi į Lietuvoje savo institutų, lyg šungrybių, pridaiginusio Džordžo Sorošo (George Soros) gerokai susuktą kišenę. Pasirodo kad Klintonui prezidentaujant (1993-2001) Sorošas su Klintoniene veikė kaip viena komanda. Jam buvo duotos laisvos rankos tvarkyti Vakarų pagalbą „demokratijai Rusijoje“. Nutvarkė taip, kad Rusijos krizė palietė ir Lietuvą. Be to, su Sorošo pinigais ir Klintonienės draugų radikalų pagalba jiedu perėmė Demokratų partijos kontrolę.

Apie tai tik dabar sužinojau perskaitęs sensacingų autorių sensacingą knygą The shadow Party („Šešėlinė partija“). Stebina tik knygos autoriai – David Horowitz, pats buvęs 1960 metų žymus radikalas, žydas, ir žurnalistinio tyrimo žinovas Richard Poe, knygą dedikavęs Fatimos Švenčiausios Mergelės Marijos garbei, katalikas. Jiedu nėra pilypai iš kanapių, o „New York Times“ knygų vertintojų išrinkti tarpe populiariausių („geriausiai parduodamų“ knygų) autorių.

Tik neseniai Klinton ir Sorošas drauge išėjo į politinę šviesą, negailėdami vienas kitam pagyrų. Bet ir Sorošui ne viskas sekasi. Palikęs buvusias sovietų užgrobtas valstybes jo „atvirų“ šungrybių įtakai, Sorošas išėjo užgrobti JAV valdžią, net iš esmės „pakeičiant režimą“. Apsišaukė, kad siekia tapti „pasaulio sąžine“, nors Prancūzijos teismo baustas už finansinį sukčiavimą. Be to, siūlosi (kaip „tinkamiausias“) tvarkyti jo pakeisto pasaulio ekonomiką.

Paaiškėjo, jog šis kuklumo švyturys finansuoja aiškia laimėtoja pristatytą Demokratų kandidatę į JAV prezidentus. Tačiau staiga atsirado konkurentas – fotogeniškas, oratoriaus gabumais pasižymintis („raudonas“) juodis.

Aišku – klaustina: kokiais keliais ir kieno pinigais iškilo Barakas Obama? Pasirodo, kad jį labiausiai pinigais remia neatvira organizacija pasivadinusi „MoveOn. org“. O kas finansuoja MoveOn. org? Ogi (ar ne įdomu?) tas pat Sorošas! Ir staiga grumtynės tarp dviejų pagrindinių organizacijų dėl persvaros užsitęsė ne tik laiko, bet ir abipusio nepakantumo lygmenyje. Atsirado Sorošo nupirktos JAV Demokratų partijos gan aštrus skilimas, sukėlęs paniką tarp kitų aukšto rango Demokratų.

Kas nutiko? Nesu girdėjęs žinovų paaiškinimų, tad remiuosi tik savu spėjimu. Atrodo, buvo norėta parodyti „demokratiškumą“, kad nebūtų „vieno kandidato varžybų“. Be to, Sorošui gal pasirodė pravartu paruošti „savus žmones“ ir ateičiai. Tad didysis kombinatorius persikombinavo: nei Klintonienė, nei Sorošas nesitikėjo, kad pusiau juodas politinis pusbernis staiga patrauks tiek rėmėjų. Gal prisidėjo ir tai, kad Klintonienė yra (retas atvejis) net daugelio Demokratų nekenčiama asmenybė.

Tad Sorošui nepavyko (už 17 USD) sustabdyti prezidento Bušo perrinkimo, nors tai jam buvo „mirties ar gyvybės klausimas“. Nežinia už kiek  nupirkta Demokratų partija atrodo kaip perskelta gelda. Įsipykę Obamos ir Klintonienės aršūs rėmėjai jau dabar grasina nebalsuosią už dabartinį oponentą galutiniuose rinkimuose, kai reikės varžytis su Respublikonų kandidatu Makeinu.

Tad tikrai atrodo, kad didysis kombinatorius, ko gero, persikombinavo.   

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija