„Taikos balandžiai“, virtę vanagais

Petras KATINAS

Daugelis besidominčių politika dar puikiai prisimena, kaip XXII SSKP suvažiavime paskelbęs, kad „dabartinė SSRS žmonių karta gyvens komunizme“, Nikita Chruščiovas keleiviniu laineriu plaukė per vandenyną į Ameriką dalyvauti JTO Generalinėje Asamblėjoje. To meto sovietinė ir „socialistinio lagerio“ kolonijų spauda mirgėjo antraštėmis: „Taikos balandis plaukia per Atlantą“. Ir štai atvykus į Niujorką iš JTO Generalinės Asamblėjos tribūnos „kukurūzininku“ pramintas Nikita nusiavė batą ir daužė juo į tribūną, žadėdamas galą Amerikos ir apskritai Vakarų „imperialistams“. Nuo to laiko nebeliko nei komunizmo, nei pagaliau pačios SSRS, lyg ir baigėsi šaltasis karas, tačiau paskutiniuoju metu iš aukščiausiųjų Kremliaus tribūnų vėl pasigirdo grūmojimai pribaigti Ameriką. Ir ne tik iš Kremliaus. Jeigu Chruščiovas Amerikos ir viso pasaulio imperialistams duobę kasė kartu su Kubos diktatoriumi Fideliu Kastro, kurį Nikita meiliai vadino „Fedia“, tai dabar prie Rusijos duobkasių V. Putino ir D. Medvedevo prisidėjo naujojo marksizmo-leninizmo kūrėjas, raudonų marškinių nenusivelkantis Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas, save vadinantis F. Kastro ir Lenino mokiniu ir mėgstantis, kad jį liokajai vadintų „komendante“. Kitas Maskvos žmogus Pietų Amerikoje – Nikaragvos prezidentas „komendantė“ Danielis Ortega. Štai nespėjo nudžiūti rašalas nuo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasirašyto dekreto pripažįstant užgrobtų Gruzijos teritorijų Pietų Osetijos ir Abchazijos „nepriklausomybę“, kai „komendantė“ D. Ortega pareiškė pripažįstantis tų Rusijos anklavų „nepriklausomybę“. Dargi Ugo Čavesą ir Dominykos respublikos prezidentą aplenkė.

Užtat Ugo Čavesas netveria džiaugsmu, kad Venesueloje nusileido rusų strateginiai bombonešiai TU-160. (NATO klasifikacijoje – „Blackjack“). Šio bombonešio skrydžių ilgis – 13 tūkst. kilometrų, pagrindinė ginkluotė – 12 sparnuotųjų raketų su branduolinėmis galvutėmis. Taip pat gali nešti 40 tonų įprastų bombų. Lėktuvo ekipažas – keturi žmonės, pakilimo masė – 275 tonos, skridimo aukštis – 16 kilometrų.

Maskvos ir Venesuelos kontroliuojami laikraščiai tiesiog mirga didžiulėmis antraštėmis: „Baltosios gulbės – Venesueloje!“ Taip romantiškai „baltosiomis gulbėmis“ pavadinti rusų strateginiai bombonešiai, kurie sparnuotomis branduolinėmis raketomis esą nušluos Jungtines Amerikos Valstijas.

Negana to, rugsėjo 22 dieną į Venesuelą iš pagrindinės Rusijos karo laivyno bazės Severomorske išplaukė didelė įvairių rusų karo laivų grupė. „Taikos balandžiai“, taip sakant. Ta flotilė dalyvavo bendrose Rusijos ir Venesuelos karo laivų manevruose, kurie tęsėsi iki spalio 21 dienos. Be to, tuo pat metu visose Rusijos ir Baltarusijos karinėse apygardose prasidėjo didžiulės sausumos pajėgų ir aviacijos pratybos, kurios irgi tęsis beveik mėnesį. Venesuelos „komendantė“ paneigė pasirodžiusius pranešimus, kad Rusijos strateginių bombonešių, taip pat karinio jūrų laivyno flotilės atvykimas siejamas su neseniai Maskvos įvykdyta agresija prieš Gruziją ir teigiama Vašingtono reakcija. Anaiptol. Kremlius leidžia suprasti, kad atėjus reikiamam momentui gali bemat įkurti savo karines bazes Venesueloje ir Nikaragvoje, taip pat apmokyti vietinius samdinius vykdyti  diversijas Amerikos žemyne. Tai visai nesvarbu, nes Nikaragvoje vadinamieji kairiųjų sandinistų būriai buvo daugiausia formuojami iš beraščių aborigenų. Panašiems „pažangiems“ režimams tokie kadrai tiesiog neįkainuojami. Jie vykdys bet kokius, net pačius bjauriausius įsakymus. Pakanka prisiminti, kaip „revoliucijos riteris“ bolševikų čekistų vadas Feliksas Dzeržinskis surinko iš Rusijos miestų gatvių dešimtis ir šimtus tūkstančių benamių vaikų ir paauglių, vadinamų „besprizornikais“, ir iš jų ėmė rengti NKVD, SMERŠ’o smogikų kadrus. Tai jie, praradę bet kokius žmogiškus jausmus, be gailesčio kankino ir žudė „liaudies priešus“. Dabar tą praktiką perėmė islamo ekstremistai ir Afganistano talibai, taip pat „pažangieji“ Pietų Amerikos režimai.

Kad ir kaip ten būtų, bet agresyvaus militarizmo atgimimas Rusijoje ir „šaltojo karo“ metų bauginimo politika – ne atsitiktinis reiškinys. Maskva puikiai mato faktiškai suskilusią Europos Sąjungą, vis didėjančią jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių resursų. Pagaliau Rusijos generolai puikiai mato vis didėjančią trintį NATO viduje ir tuo naudojasi. Pasak Kremliaus pagrindiniu dienraščiu tapusio „Izvestija“, NATO viduje tiek Prancūzija, tiek Vokietija, tiek Italija vengia net užsiminti apie 5-ąjį NATO sutarties punktą: „visi už vieną, vienas už visus“. Pagaliau sparčiai kuriama savotiška nauja ir labai pavojinga politinė ir karinė ašis: Maskva – Teheranas – Pekinas. Rusijos karo laivai vėl sugrįžta į buvusias SSRS laikų kovas Sirijoje. O tai reiškia įsitvirtinimą Viduržemio jūroje.

© 2008 „XXI amžius“