„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. kovo 25 d., Nr.6 (185)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ekonominės politikos gairės

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Ekonominės permainos pasaulyje ir energetikos pertvarka palietė daugelį pasaulio valstybių. Naujas ekonomikos gaires svarsto JAV, Rusijos, Kinijos vadovai. Europos Sąjungos lyderiai kovo 19–20 dienomis Briuselyje vykusiame ES viršūnių pasitarime aptarė kelis esminius klusimus. Šiame forume dalyvavo ir Lietuvos delegacija, vadovaujama premjero Andriaus Kubiliaus. ES šalys siekia sukurti bendrą frontą prieš artėjantį G-20 viršūnių susitikimą, kuris balandžio 2 dieną vyks Londone. Lietuvoje, artėjant Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, daug svarstoma apie esminio energetikos projekto  elektros tilto su Švedija įgyvendinimą. Daug svarstoma ir apie tai, ar Europos Sąjunga gali aktyviai paremti didelį krizės poveikį jaučiančias naujosios bendrijos nares.

ES viršūnių susitikime buvo daug svarstoma apie finansinių srautų paskirstymą. Patvirtinta, kad elektros tiltui su Švedija statyti skiriama 175 milijonai eurų (604 milijonai litų). Ši suma skirta Lietuvai, Latvijai ir Švedijai. ES lyderiai sutarė, kad skubios pagalbos fondas, skirtas sunkumų turinčioms ES šalims, bus padidintas, ir sieks 50 milijardų eurų. ES lyderiai dar 2008 metų lapkritį buvo patvirtinę, kad iki 5 milijardų eurų bus skirta bendrijos energetikos jungtims. Tad tikimasi, kad ES viršūnės sekančiais, 2010 metais gali paskirti dar papildomas sumas elektros tiltui, kuris turi sujungti Švediją su Lietuva ir Latvija. Tačiau, kaip galima suprasti iš ES vadovų, Lietuva šią pagalbą gali gauti tik prie tam tikrų sąlygų, viena kurių yra projektų pateikimas, konkretus lėšų įdėjimas į tų projektų realizavimą ir kita – matyt, ES vadovai nepasitiki optimistiniais Lietuvos valdžios pažadais. Lietuvos Vyriausybė turės dėti pastangas, kad iki 2010 metų elektros tiltas tarp Švedijos ir Baltijos šalių pasiektų investicinę stadiją. Kitu atveju pinigai elektros tiltui bei elektros tinklų stiprinimui skiriami nebus. Taigi sąlygos gauti paramą nėra lengvos, kaip dažnai girdisi iš Vyriausybės pusės. Šiame susitikime patvirtinta ir Rytų partnerystės programa. 600 milijonų eurų skiriama Moldovai, Baltarusijai, Armėnijai ir dar kelioms buvusioms SSRS respublikoms.

Ekonominė padėtis pasaulyje išlieka prieštaringa. Pažvelkime, kaip tvarkosi didžiosios valstybės bei Rytų ir Vidurio Europos šalys. Padėtis JAV ekonomikoje jau stabilizuojasi. Šiek tiek kyla akcijų kursai, nors bedarbystės lygis dar nemažėja. Prezidentas Barakas Obama pareiškė manantis, kas padėtis nėra kritiška: ,,JAV ekonomika gali atsigauti taip greitai, kaip ir pateko į nuosmukį“. B. Obamos teigimu, jis buvo nustebintas tokio staigaus JAV ekonomikos nuosmukio 2008 metų lapkričio – 2009 metų sausio mėnesiais. Per keletą mėnesių bankrutavo keliolika regioninių bankų, nemažai įmonių ištiko bankrotas, daugelyje stambių koncernų atleidinėjami darbuotojai. Rusija patiria vis gilėjančios ekonominės krizės poveikį. Apžvalgininkų nuomone, regimas ,,putinomikos“ krachas. (,,Putinomika“ įvardijama staiga 2004-2007 metais dėl naftos kainų šuolio kilusi Rusijos ekonomika.) Deja, per tuos metus gautos didžiulės pajamos buvo išvaistytos kariniams tikslams bei įvairiems grandioziniams projektams vystyti. Nemažai lėšų nukeliavo ir į valdžios klanų veikėjų kišenes. Dabar šalyje vyksta didelis biudžeto lėšų karpymas. Mažinamos net lėšos gynybai. Karinėms žinyboms šiais metais numatyta skirti 142 milijardais mažesnes sumas. Tai sudaro 10 proc. karinių žinybų biudžeto.

Ekonominė krizė sukrėtė Vengrijos ekonomiką. Šalies premjeras Ferencas Diurčianis pareiškė, kad atsistatydina iš posto, nes nejaučia palaikymo iš daugelio politikų, be to, juo nepasitikima visuomenėje. Vengrijoje didžiosios dalies gyventojų pajamos smuko 15–25 proc.

Kaimyninėje Latvijoje didžiulis ekonomikos nuosmukis viršija ankstesnes prognozes. Katastrofiškai trūkstant biudžeto lėšų, planuojama net 45 proc. sumažinti mokytojų atlygimus, o algas teisėsaugos pareigūnams – 20 proc. Nors Latvija per paskutinius kelerius mėnesius gavo stambias paskolas iš užsienio, tačiau artimiausiu metu ketinama dar skolintis iki 7 milijardų eurų.

Kinijos ekonomika patiria vis didėjantį lėtėjimą. Daugelio šios didžiulės šalies gyventojų atlyginimai nekyla, o dalies ir mažėja.Tuo tarpu mokesčiai ir įvairių produktų kainos sparčiai auga. Tiesa, eksporto apimtys krito nežymiai, tačiau pačioje Kinijoje didėja bedarbystė.

Lietuvoje daug svarstoma apie tai, kaip bus išspręstas „Leo LT“ klausimas. Amžiaus afera – „Leo LT“ sandoris yra toks painus, kad jo neįmanoma išspręsti per trumpą laikotarpį. Dėl to verda dar daug ginčų ir diskusijų. Dalis Seimo narių baiminasi, kad kertant „Leo LT“ Gordijaus mazgą valstybei netektų sumokėti didelių netesybų „NDX energijos“ savininkams – ,,Maximos“ dešimtukui. Tačiau daug Seimo narių yra nusiteikę ryžtingai ir mano, kad „Leo LT“ sandorį reikia naikinti kaip itin žalingą valstybei ir jos piliečiams.

Teisės projektų ir tyrimų centras daro prielaidas, kad „Leo LT“ sandėriu suinteresuoti jame dalyvavę valstybės pareigūnai ir privatūs asmenys galėjo suvokti sandorio kriminalinį pobūdį ir visi elgėsi taip, kad neliktų jų pėdsakų. Teisininkai daro tokias išvadas, įvertinę „Leo LT“ sandorio tvirtinimo aplinkybes. Anot teisininkų, svarbiausi susitarimai ir dokumentai, nulėmę tai, kas dabar populiariai vadinama „Leo LT“ sandoriu, yra surašyti, bet nepasirašyti, t.y. anoniminiai, tarsi iš oro atsiradę. Kaip teigia Teisės projektų ir tyrimų centro vadovas K. Čilinskas, nė vienam Seimo nariui nebuvo suteikta galimybė išsamiai susipažinti su „Leo LT“ sandorio dokumentais. Tad buvo sužaistas klastingas žaidimas, nulėmęs tai, kad Lietuvai buvo užmesta „Leo LT“ kilpa, iš kurios išsipainioti nėra lengva.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija