„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. rugsėjo 2 d., Nr.14 (193)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Permainos Moldovoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Liepos pabaigoje Moldovoje įvyko priešlaikiniai rinkimai į parlamentą. Šių rinkimų rezultatai atveria kelius esminėms permainoms šioje politinės krizės ir didelių ekonominių bei socialinių problemų kamuojamoje šalyje. Liepos 29 dieną vykusiuose rinkimuose valdančioji Komunistų partija patyrė pralaimėjimą: komunistai surinko 45 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 48 deputatų mandatus Moldovos parlamente (šalies parlamentą sudaro 101 deputatas). Tačiau opozicinės partijos užsitikrino kelių mandatų persvarą ir pasiekė pergalę. Liberalų demokratų partija surinko 16,5 procentų balsų, Liberalų partija – 14,6, Demokratų partija – 12,5, partija „Mūsų Moldova“ – 7,6 proc. balsų. Demokratinių jėgų atstovai gavo 53 mandatus naujajame parlamente. Nors Komunistų partijos lyderiai teigė, kad rinkimų procese įvykdyta daug pažeidimų, tačiau Moldovos Konstitucinis teismas nutarė, kad pažeidimai neesminiai ir nepanaikino rinkimų rezultatų.

Keturios opozicinės partijos rugpjūčio pradžioje sudarė koaliciją „Aljansas už europinę integraciją“. Rugpjūčio 8 dieną partijos „Mūsų Moldova“ lyderis Serafimas Urukianu pareiškė, kad dialogas su komunistais galimas, bet jis turi vykti be jokių išankstinių sąlygų. Dar liepos 30 dieną Moldovos komunistų lyderis V. Voroninas pareiškė, kad komunistai yra pasiruošę dialogui su visomis politinėmis jėgomis. Dabartinėje situacijoje stiprias pozicija turi Demokratų partijos lyderis Marianas Lupu. Jo vadovaujamos partijos atstovai parlamente turi 13 vietų ir nuo jų pozicijos  didele dalimi priklausys būsimos valdančiosios koalicijos likimas. Demokratinės krypties Rusijos politologas A. Makarkinas sako: „XVII amžiuje Moldovą valdė Vasilis Lupu – vienas populiariausių valdovų šalies istorijoje. Dabartinėje Moldovoje jo bendrapavardis gali tikėtis ne politinio dominavimo, bet „auksinių taškų“ formuojant naująją šalies valdžią“. Demokratinių partijų lyderiai suvokia, kad šaliai nelengvoje situacijoje jų laukia didelė atsakomybė. „Žinome, kad situacija šalyje yra apgailėtina. Komunistų valdymas lėmė, kad šalyje prasidėjo aštri ekonominė krizė, biudžete labai trūksta lėšų. Todėl nebegalime leisti komunistams toliau valdyti šalies. Jie nesugeba efektingai valdyti, jų valdymo rezultatas – klestinti korupcija ir vis didėjantis skurdas“, – teigia Liberalų partijos lyderis Michajus Gimpu. Rugpjūčio 10 dieną koaliciją sudariusių keturių partijų lyderiai pareiškė pasiryžę siekti V. Voronino pašalinimo iš visų valdžios struktūrų. Kol kas, iki susirinks naujasis parlamentas, V. Voroninas dar eina parlamento vadovo ir šalies prezidento pareigas. Rugpjūčio 13 dieną demokratinių partijų lyderiai sutarė, kad į prezidento postą bus siūlomas Demokratų partijos pirmininkas M. Lupu.

Padėtis šalyje po balandžio 5 dieną vykusių parlamento rinkimų buvo labai įtempta. Opozicija kaltino valdžią rinkimų rezultatų klastojimu, o valdžia organizavo opozicijos persekiojimą ir vykdė prieš Rumunijos vyriausybę nukreiptą propagandinę kampaniją. Parlamento pirmininku buvo išrinktas buvęs prezidentas Vladimiras Voroninas. Tačiau naujo šalies prezidento išrinkti nepavyko ir po kelių nesėkmingų prezidento rinkimų turų paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Birželio 10 dieną buvo patvirtinta laikinoji vyriausybė, kurios vadove paskirta Zinaida Grečanaja, iki tol ėjusi premjerės pareigas.

Paskutiniu metu kai kurie Moldovos žurnalistai gavo daug duomenų, įrodančių, kad Moldovos komunistų partija gaudavo finansavimą iš Rusijos. Su šiuo šešėliniu finansavimu susijęs „Gazprom“ koncernas ir keli abejotinos reputacijos rusų verslininkai. Buvo veikiama per jau įprastą schemą. Panašios schemos egzistuoja ir Latvijoje, Lietuvoje bei kai kuriose kitose valstybėse (kai kurios Lietuvos partijos ilgą laiką buvo finansuojamos iš Rusijos per „Dujotekaną“ ir rusų verslininkus J. Goldovskį, G. Lučianskį, L. Čiorną, L. Buriaką). Moldovoje dar prieš dešimt metų įkurtos kelios firmos, kurių akcininkai yra keli vietos oligarchai ir Kremliui artimi milijardieriai Ališeras Usmanovas ir Suleimanas Kerimovas. Per šias firmas ir buvo finansuojami prokremliškos krypties Moldovos politikai bei valdžios pareigūnai.

Moldovos generalinis prokuroras N. Gurbulia pareiškė, kad balandžio ir gegužės mėnesiais eskaluojami kaltinimai Rumunijos valdžiai yra nepagrįsti. Tada Rumunijos vyriausybė ir žvalgyba  buvo įvardijamos kaip jėgos, siekiančios destabilizuoti padėtį Moldovoje. Bet šie kaltinimai  subliūško, nerasta jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Rugpjūčio 17 dieną iš kalėjimo paleistas ir verslininkas Gabrielis Statis. Kalėjime jis praleido keletą mėnesių dėl kaltinimų balandžio 7–8 dieniomis Kišiniove vykusių neramumų organizavimu.

Paskutiniu metu Moldovoje vis labiau prisimenamas konfliktas dėl Padnestrės. Apie tai rašoma nemažai straipsnių, knygų, ši tema dažnai svarstoma ir įvairiuose seminaruose bei konferencijose. Moldovos Rusų jaunimo sąjungos Igoris Tuliancevas pareiškė, kad Rusijos valdžios įsikišimas  į Padnestrės konfliktą buvo savalaikis, anot jo, „tai išgelbėjo Padnestrės liaudį ir suteikė jai pasirinkimo laisvę“. 1991–1992 metais Padnestrės maištininkai ir Moldovos kariniai daliniai bei savanorių pajėgos kovojo tarpusavyje. Ypač atkaklūs mūšiai vyko 1992 metų kovo-birželio mėnesiais. Prieš septyniolika metų, 1992 vasarą, gausios Rusijos karinės pajėgos užėmė Padnestrės teritoriją ir tai nulėmė, kad buvo galutinai įtvirtinta separatistinė Padnestrės respublika. Šiuo metu Padnestrėje gyvena 533 tūkstančiai gyventojų, 32 procentai jų yra moldavai, kiti – rusai, ukrainiečiai, bulgarai ir dar keliolikos tautybių žmonės. Padnestrės lyderis Igoris Smirnovas dar 1990 metais pradėjo nuožmią kovą dėl regiono autonomijos. Padnestrės prezidentui dabar 68 metai, sovietmečiu jis dirbo suvirintoju, 1990 metais buvo išrinktas Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. I. Smirnovą palaiko įtakingi  Rusijos valdžios veikėjai, ypač artimiausias V. Putino pagalbininkas vicepremjeras I. Sečinas, be to, jis palaiko artimus ryšius su Rusijos kriminalinio pasaulio lyderiais G. Lučianskiu, S. Michailovu ir kitais. Per Padnestrės respubliką driekiasi tarptautiniai ginklų ir narkotikų prekybos keliai. I. Smirnovo įpėdiniu įvardijamas Grigorijus Marakuca. Šis moldavų kilmės Padnestrės politikas, sovietmečiu buvęs kompartijos pareigūnu, jau daugelį metų aktyviai remia I. Smirnovą. Nėra jokių didesnių perspektyvų, kad Padnestrės respublika artimiausiu metu grįžtų į Moldovos jurisdikciją.

Tuo tarpu Gagaūzijos autonominėje srityje padėtis išlieka stabili. Nors 2004–2007 metais čia kildavo incidentų tarp moldavų patriotinių organizacijų aktyvistų ir gagaūzų milicijos, pasitaikydavo ir atvirų provokacijų, bet didesnių incidentų išprovokuoti nepavyko. Gagaūzai yra tiurkų kilmės tauta. Gagaūzų pasaulyje priskaičiuojama apie 250 tūkstančių, Moldovoje jų gyvena 147 tūkstančiai, nemažai gagaūzų gyvena Ukrainoje, Rusijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Graikijoje. Gagaūzai yra krikščionys stačiatikiai, tai viena iš nedaugelio tiurkų kilmės tautų, išpažįstančių krikščionybę. Be gagaūzų, krikščionybę išpažįsta dar dvi tiurkų kilmės tautos – čiuvašai ir didelė dalis jakutų. Egzistuoja bent kelios gagaūzų tautos kilmės teorijos. Pagrindinė iš jų – kad gagaūzų protėviai buvo viduramžiais garsios klajoklių tautos – pečenegai ir polovcai. Yra ir kitos gagaūzų kilmės teorijos, pagal vieną iš jų gagaūzai yra XIII amžiuje Dobrudžos srityje apsigyvenusių turkų palikuonys, kita teorija teigia, kad jie yra protobulgarų palikuonys. Paskutiniu metu Gagaūzijai didelę paramą teikia Turkija. Čadyr-Lungos mieste Turkijai padedant įkurtas licėjus, kurį baigę vietos jaunuoliai turi galimybę studijuoti Turkijos universitetuose. Turkijos valdžia skyrė lėšų vandentiekių atnaujinimo projektui. Turkų verslininkai investuoja į Gagaūzijos ekonomiką, kuria maisto produktų perdirbimo, baldų gamybos, metalo apdirbimo įmones.

Moldovoje daug diskutuojama apie tai, ar reikia užmegzti artimesnius ryšius su Rumunija. Daugelis demokratinės krypties politikų remia Moldovos ir Rumunijos integracijos idėją. Judėjimas už Rumunijos ir Moldovos susijungimą turi daug šalininkų abiejose valstybėse. Šio judėjimo šalininkai vadinami unionistais. Šių idėjų priešininkai vadinami moldovenistais. Dar XIX amžiuje K. Negrucis ir kiti įtakingi rumunų politikai pasisakė už didžiosios Rusijos sukūrimą. Naujausių sociologinių apklausų duomenimis, 49 proc. apklausose dalyvavusių Rumunijos gyventojų pasisako už abiejų šalių susijungimą, 28 proc. – prieš, kiti neturi nuomonės. Prisimenami tie laikai, kai 1918 metais Rumunija prisijungė Moldovą, Bukoviną, Transilvaniją ir Pietinę Dobrudžą. Šis laikotarpis, trukęs nuo 1918 iki 1940 metų, įvardijamas kaip didžioji Rumunija. 1940 metais Moldovą ir Bukoviną okupavo sovietinė kariuomenė ir šalis vėl buvo suskaidyta. Dar XVII amžiuje Moldovos ir Rumunijos susijungimo idėją palaikė įtakingas moldavų valdžios veikėjas, metraštininkas Mironas Koštinas. Beje, jis 1647–1650 metais mokėsi Lietuvoje, Vilniaus universitete. Be to, jis pasisakė už artimą bendradarbiavimą su Lietuvos-Lenkijos valstybe, ypač bendraudavo su karaliumi Jonu Sobieskiu. Už artimesnę integraciją su Rumunija pasisako ne tik keturių demokratinių partijų lyderiai, bet ir kiti populiarūs politikai, tarp jų ir Kišiniovo meras Dorinas Kirtoake. Istorikas S. Erlichas, daug nagrinėjęs XIX–XX amžiaus Moldovos ir Rusijos istoriją ir šių abiejų valstybių santykių raidą, teigia regintis tam tikras paraleles tarp XIX amžiaus  ir šio laikotarpio įvykių. Savo knygoje „Radikalių demokratų nuotykiai imperinėje valstybėje“ jis rašo: „Rusijoje dekabristai XIX amžiuje siekė kilnių tikslų, tačiau nesulaukė didelės paramos. Ir dabartinėje Rusijoje persvarą turi arogantiški, imperialistinės krypties politikai. Moldovoje jau du šimtmečius reformatoriai atkakliai siekia pažangos ir demokratijos, tačiau savo idėjas įgyvendinti jiems buvo sunku. Gal XXI amžiuje tiek Moldovoje, tiek Rusijoje pagaliau įsigalės demokratija“.

Permainos Moldovoje būtinos, nes paskutiniu metu Moldovos ekonominė ir socialinė padėtis vis labiau prastėja. Ekonominį nuosmukį ir socialinę krizę lemia itin paplitusi korupcija. Dar prisimenami ir tie laikai, kai Moldovoje greta oficialios valdžios egzistavo alternatyvi valdžia. 1990–2002 metais šalį įtakos zonomis buvo pasidaliję šeši kriminaliniai baronai, vadinamieji „vory v zakonie“ (įteisinti vagys). Kriminaliniai baronai visuose šalies rajonuose buvo paskyrę savo vietininkus („paložencus“). Kriminaliniai lyderiai buvo artimai susiję su korumpuotais vidaus reikalų ministerijos pareigūnais ir abejotinos reputacijos politikais. Daugelis verslininkų mokėjo solidžias duokles į kriminalinių bendrijų „obščiakus“, o valstybei buvo mokami visai maži mokesčiai. Dėl to valstybės biudžete labai trūkdavo lėšų, tekdavo skolintis pinigus iš užsienio bankų. 2002 metais didesnė dalis kriminalinių lyderių pateko į kalėjimus, bet galingų organizuotų nusikalstamų bendrijų įtaka iki šiol yra didelė. Moldovos ekonomika didele dalimi priklauso nuo vyno eksporto. Šalyje yra 174 vyno gamybos įmonės. Kai kurios iš jų veikia pelningai, tačiau yra daug su vyno eksportu susijusių problemų. Infliacija šalyje kiek mažesnė nei kaimyninėje Ukrainoje, bet gyventojų pajamos nedidelės. Didelės dalies Moldovos dirbančiųjų atlyginimai siekia nuo 250 iki 350 dolerių. Šalis priklauso GUAM organizacijai. Į šią tarptautinę bendriją įeina keturios valstybės – Moldova, Ukraina, Gruzija ir Azerbaidžanas. GUAM forumuose dalyvauja ir Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Lietuvos vadovai. Į Kišiniove ir Kijeve vykusius GUAM forumus atvykdavo Lenkijos prezidentas L. Kačynskis ir Lietuvos prezidentas V. Adamkus. 2007 metų birželį GUAM priklausančių valstybių vadovai priėmė sprendimą sukurti GUAM taikdarių batalioną, bet Moldovos prezidentas V. Voroninas vėliau boikotavo šį sprendimą, pareiškęs, kad tokio bataliono kūrimas yra tuščias laiko ir lėšų švaistymas. Moldovos valdžios reputacija buvo smarkiai pašlijusi po balandžio mėnesį vykusių neskaidrių rinkimų į šalies parlamentą ir po to vykusių teisėsaugos represijų prieš opoziciją. Paskutiniu metu V. Voronino režimą rėmė tik Rusijos ir Baltarusijos valdžia. Rugpjūčio 22 dieną Rusijos prezidentas D. Medvedevas susitiko su V. Voroninu. Jų susitikimas vyko Rusijos pietuose esančiame Sočio mieste ir truko apie dvi valandas. Teigiama, kad pagrindinė pokalbio tema buvo Padnestrės problemos, bet manoma, kad susitikime aptartos ir Moldovoje vykstančios politinės permainos. Taigi naujosios šalies vyriausybės laukia daug uždavinių:  ekonominės padėties stabilizavimas, kova su įsišaknijusia korupcija ir glaudžių tarptautinių ryšių su užsienio šalimis atkūrimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija