„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. kovo 17 d., Nr.5 (205)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Čilę nusiaubė galingas žemės drebėjimas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje Čilėje įvykę žemės drebėjimai šiai Lotynų Amerikos valstybei padarė didžiulių nuostolių: žuvo apie 1000 žmonių, daug sužeistųjų dar gydoma ligoninėse, sugriauta daugybė pastatų. Pirmieji galingi požeminiai smūgiai  Čilę sukrėtė vasario 27 dieną, o paskui požeminiai smūgiai pasikartojo vasario 28 ir kovo 1 dienomis. Žemės drebėjimo galingumas siekė 8,5–8,8 balus pagal Richterio skalę. Smarkiai nukentėjo Konsepsjono ir Valparaiso miestai, Čilės sostinėje Santjage  sugriuvo vienas didžiausių tiltų, dideli sporto rūmai. Konsepsjono mieste pradėjo trūkti maisto prekių ir geriamojo vandens, nukentėjo ir Talkauano uostamiestis.

Kadenciją baigianti prezidentė Mišelė Bašelet iš karto po žemės drebėjimų ėmėsi ryžtingų veiksmų. Ji vadovavo pasitarimams, į pagalbą gelbėtojams nukreipė karinius dalinius ir sukarintus būrius, su sraigtasparniu aplankė labiau nukentėjusius šalies rajonus. Kovo 4 dieną buvo atleistas Čilės vyriausiasis seismologas S. Ortega, nesugebėjęs tinkamai organizuoti savo vadovaujamos tarnybos darbo.

Po žemės drebėjimo Čilėje prasidėjo pogromai – Konsepsjono mieste buvo plėšiamos parduotuvės ir kioskai. Policija ir sukarinti būriai prieš marodierius panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Kovo 12 dieną Konsepsjono merė Žaklina Van Riselberg pareiškė, kad pogromus pavyko sutramdyti, kovo 4–7 dienomis į miestą tvarkai  palaikyti atsiųsti papildomi kariuomenės daliniai.

Po žemės drebėjimų kilo galingi cunamiai. Galinga cunamio banga atsirito iki JAV priklausančių Havajų salų, kita pasiekė Rusijai priklausančią Kamčiatką. Laimei, tiek Havajuose, tiek Kamčiatkoje cunamiams rengtasi iš anksto, tad didelių nuostolių jie nepridarė.

Kovo 11 dieną Čilėje vyko naujojo prezidento Sebastjano Pineros inauguracija. Šios ceremonijos metu prasidėjo žemės drebėjimas. Iškilminga inauguracija vyko Valparaiso mieste, esančiame už 120 kilometrų nuo Santjago. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 114 kilometrų nuo Valparaiso, tačiau ceremonija, nepaisant  kilusios panikos, nebuvo nutraukta ir vyko pagal planą. S. Pinera yra turtingiausias Čilės gyventojas, valdantis ne tik stambius pramonės koncernus, bet ir televizijos ir radijo stotis bei garsų Čilės futbolo klubą. Kovo 14 dieną prezidentas S. Pinera pareiškė, kad po kovo 11 dieną vykusio žemės drebėjimo kritinė padėtis susiklostė Rankagujos  mieste. Šiame mieste sugriuvo dalis vietos ligoninės pastato, kuriame buvo įsikūręs diagnostikos centras.

Šiuo metu Čilėje gyvena 17,2 milijono gyventojų. Čia, skirtingai nei kaimyninėse Peru ir Bolivijos valstybėse, dauguma gyventojų yra europiečių palikuonys (Peru indėnai sudaro 50 proc. šalies gyventojų, o Bolivijoje indėnų dar daugiau – 55 proc.). Čilėje kalbama ispaniškai, bet šioje šalyje, be ispanų kilmės žmonių, gyvena ir daug vokiečių, italų, prancūzų, portugalų, baskų, serbų, lenkų ir slovakų kilmės žmonių. Indėnai sudaro tik 3 proc. šalies gyventojų. Dauguma indėnų – kečujai ir aimarai, gyvenantys šalies pietinėje dalyje. Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis vienam gyventojui siekia 14 700 dolerių (Lietuvoje BVP lygis kiek mažesnis – 14 200 dolerių vienam gyventojui). Šioje Lotynų Amerikos valstybėje yra susiformavęs ir gana gausus vidurinysis sluoksnis, jam priskiriama daugiau kaip 50 proc. šalies gyventojų. Tik 17 proc. čiliečių gyvena žemiau skurdo ribos (Urugvajuje šis rodiklis dar geresnis – tik 12 proc., bet kai kuriuose kituose Lotynų Amerikos kraštuose rodikliai kur kas prastesni – žemiau skurdo ribos gyvena nuo 32 iki 42 proc. regiono valstybių gyventojų. Lietuvoje oficialiai žemiau skurdo ribos gyvena 25 proc. piliečių, bet skurdas labai sparčiai plinta, tad tikrieji duomenys gali būti didesni.  Tikėtina, kad mūsų krašte žemiau skurdo ribos gyvena 30 proc. piliečių). Čilė turi dideles vario kasyklas, be to, gerai išvystytą tekstilės pramonę, čia klesti vyndarystės verslas, žuvies perdirbimo pramonė. Iš Čilės į užsienį eksportuojamas varis, vaisiai, vynas, žuvis, mediena.  Į Lietuvą iš Čilės daugiausia eksportuojamas vynas ir žuvies produktai.

Čilė palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Pietų Korėja ir Japonija. Itin glaudūs ekonominiai ryšiai ir su kitomis Lotynų Amerikos šalimis – Brazilija ir Argentina. Gana glaudūs buvo ir Čilės ryšiai su Venesuela. Tačiau po to, kai Venesueloje į valdžią atėjo prezidentas U. Čavesas, abiejų valstybių santykiai pradėjo blogėti. Kai kurie turtingi Venesuelos sostinės Karakaso gyventojai Čilėje valdo įmones, šioje šalyje turi ir vasarnamius.

Pirmieji lietuviai Čilėje apsigyveno dar XIX amžiuje. 1838 metais į šią šalį atvyko Ignas Domeika – mokslininkas, Lietuvoje pasižymėjęs kaip ryžtingas kovotojas už tautos laisvę. Čilėje I. Domeika išgarsėjo kaip tyrinėtojas geologas, suradęs nemažai vario telkinių, ir kaip žymus pedagogas, kurį laiką ėjęs ir Santjago universiteto rektoriaus pareigas. XIX amžiaus antroje pusėje Čilėje apsigyveno dar keli lietuviai. Šiuo metu šioje šalyje gyvena maždaug šimtas į šią šalį 1923–1936 ir 1949–1956  metais atvykusių lietuvių bei jų palikuonių. Visi jie iš pradžių apsigyveno kituose kraštuose – Brazilijoje, Argentinoje ar Urugvajuje, o vėliau atvyko į Čilę. Per paskutinį dešimtmetį čia apsigyveno ir keliolika lietuvių moterų, ištekėjusių už vietinių gyventojų.

 Pagal ekonomikos išsivystymą Čilė kiek atsilieka nuo labiau pažengusių Lotynų Amerikos valstybių – Urugvajaus ir Kosta Rikos. Čilėje, kaip ir Urugvajuje bei Kosta Rikoje, palyginti neaukštas korupcijos lygis. Be to, šių šalių organizuoto nusikalstamumo struktūros nėra galingos, o kitose regiono valstybėse (Kolumbijoje, Ekvadore, Brazilijoje) veikia itin galingi mafijos tinklai.

Čilės valstybės ištakos siekia beveik du šimtmečius. Tada Simono  Bolivaro vadovaujamas išsivadavimo judėjimas Lotynų Amerikoje kovojo su ispanų kolonizatorių jungu, kūrėsi nepriklausomos valstybės. Šiuo metu susidariusi padėtis – tikras išbandymas demokratinei Čilės valstybei. Teigiama, kad Čilei atstatyti reikės apie 30 milijardų dolerių. Jau planuojama, kad dalis atstatymo lėšų bus gauta iš vario eksporto, tačiau didelę dalį teks skolintis, nes šalies atstatymo darbai turi būti pradėti nedelsiant.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija