„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. spalio 6 d., Nr.17 (217)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Religijos ir politikos kryžkelės

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Prieš keletą savaičių buvo minimos devintosios 2001 metų rugsėjo 11-ąją Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykdytų teroro aktų, per kuriuos žuvo apie 3000 žmonių, metinės. Šiuos grėsmingus teroro aktus įvykdė ekstremistinės organizacijos „Al Qaeda“ nariai. Dar rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo pradžioje Niujorke įvyko keliolika mitingų ir piketų, kurių dalyviai reikalavo neleisti netoli sunaikinto prekybos centro vietos statyti islamo kultūrinio centro. Šiame kultūros centre planuojama įrengti mečetė, todėl kai kurie amerikiečiai teigia, kad mečetė netoli tragedijos vietos įžeistų jų jausmus. Politikos ir religijos sąsajos kartais labai artimos, tik gaila, kad kartais tai pasireiškia barbariškais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimais sudeginti Koraną ar net viešu Korano deginimu. Apie tokius planus dar rugsėjo 1 dieną prabilo pastorius iš Floridos valstijos Teris Džonsas, ketinęs sudeginti 200 Korano egzempliorių. T. Džonsas pareiškė: „Koranas – tai blogis. Per jį skleidžiamas klaidingas tikėjimas“. Vis dėlto visuomenės veikėjams ir valdžios atstovams pavyko įtikinti T. Džonsą atsisakyti pragaištingų planų. Tačiau rugsėjo 11 dienos vakare du pastoriai iš Tenesio valstijos sudegino du Korano egzempliorius.

Lietuvoje tomis dienomis incidentų neužfiksuota. Tačiau mūsų šalyje didelį atgarsį sukėlė korumpuotų pareigūnų veiksmai persekiojant esą islamo tikėjimą išpažįstančią klaipėdietę E. Kusaitę. Ji buvo suimta 2009 metų spalio mėnesį ir, nors nebuvo jokių įrodymų prieš šią jauną mergina, ji buvo laikoma kalėjime devynis mėnesius, ten mušama ir kankinama.

2003 metais miręs palestiniečių kilmės JAV filosofas ir literatūros kritikas Edvardas Saidas savo straipsniuose ir knygose pasisakydavo už glaudų dialogą tarp skirtingų religijų atstovų. Jis kvietė plėtoti taikos procesą ir nusigręžti nuo ekstremizmo: „Kai kurie arabų intelektualai užima klaidingą poziciją kurstydami aklą neapykantą prieš Izraelio vadovus ir visus žydų kilmės asmenis. Juk reikia pasidomėti žydų kultūra, tradicijomis, susipažinti su Izraelio istorija. Izraelio žydai – ne kolonistai, kuriuos galima vyti iš jų gyvenamų teritorijų. Tai savo protėvių žemėje gyvenantys žmonės“. 1999 m. liepą E. Saidas atvyko į Vokietijos miestą Veimarą, kuriame vyko seminaras. Šiame renginyje, kurio vienas iš iniciatorių ir buvo šis filosofas, dalyvavo jauni muzikantai iš Izraelio ir kitų arabų šalių. E. Saidas seminare perskaitė kelias paskaitas ir asmeniškai vadovavo ekskursijoms po Buchenvaldą ir kitus konclagerius.

Antisemitizmo raida per pastaruosius du dešimtmečius prieštaringa. Vengrijoje kelerius pastaruosius metus pastebimai auga antisemitinės nuotaikos. 2009 metais padegta viena iš Budapešto sinagogų, šių metų pradžioje išdaužyti žydų kultūrinio centro langai, grasinančius laiškus nuolat gauna rabinai ir žydų organizacijų vadovai. Manoma, kad su šiais išpuoliais gali būti susijusi pogrindinė neonacistinė organizacija „Vengrijos gvardija“.  Šių metų rugpjūčio pradžioje Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė: „Sieksime ištirti šalyje vėl veikiančių neonacistinių grupuočių veiklą, nes jos kelia pavojų Vengrijos stabilumui“. Vokietijoje prieš dvi savaites jau pasibaigė neonacisto A. Paloko teismas. Už žydų kilmės jaunuolio E. Šapiros sumušimą jis nubaustas simboline 8 mėnesių lygtinio teistumo bausme. Vokietijoje per pastaruosius 5-erius metus gerokai padaugėjo antisemitinių išpuolių.

Viena iš etninę ir religinę nesantaiką kurstančių apraiškų – holokausto (masinės žydų žudynės, vykusios 1938–1945 metais. Iš viso nužudyta apie 6 milijonai žydų) neigimas. Tuo užsiima grupė įvairių šalių žurnalistų, istorikų, rašytojų ir visuomenės veikėjų. Vienas aktyviausių holokausto neigėjų – Jurgenas Grafas. Šis iš Šveicarijos kilęs rašytojas dar 1990–1993 metais parašė kelias knygas, kuriose neigiamas holokaustas. J. Grafas savo knygose teigia, kad 1938–1945 metais nužudyta tik 200 tūkstančių žydų kilmės asmenų. Anot šio rašytojo, ne vien žydai buvo naikinami dujų kamerose. Čia buvo naikinami lenkai, rusai, bulgarai ir kitų tautybių asmenys, o 200 tūkstančių žydų buvo sunaikinti getuose arba sušaudyti miškuose. Jis mano, kad tikro holokausto nebuvo – tai tik žydų organizacijų lyderių sukurtas mitas. 1998 metais J.Grafas pabėgo į Baltarusiją, nes teismas Bazelyje už holokausto neigimą jį nuteisė 18 mėnesių įkalinimo bausme. Nuo  2001 metų J.Grafas gyvena Rusijoje. Prancūzų filosofas Rožė Garonis irgi kategoriškai neigia holokaustą. Holokaustą neigia ir kai kurie kiti intelektualai – britų rašytojas D. Irvingas, režisierė M. Renuf, rašytojas iš Rusijos N. Muchinas ir kiti.

Rusijoje vis didesnę grėsmę kelia totalitarinės sektos. Jų lyderiai, kad ir patekę už grotų už įvairius nusikaltimus, greitai išeina į laisvę. Štai šių metų gegužės viduryje iš kalėjimo paleistas įtakingos sektos lyderis G. Grabovojus. Nors jis už sukčiavimą buvo nuteistas 11 metų įkalinimo bausme, tačiau realiai kalėjime praleido tik 4-erius metus. Dar 2003–2005 metais kilo nemaža abejonių dėl G. Grabovojaus veiklos, tačiau prokuroro A. Narsisiano ir kitų įtakingų teisėsaugos pareigūnų remiamas sektos lyderis rinko didžiules duokles iš eilinių sektos narių.

Jis apgaudinėjo žmones, už gydymą reikalaudamas nuo 2 iki 10 tūkstančių dolerių. Pasitaikė atvejų, kai žmones už gydymą mokėjo net skolintais pinigais. 2006 metais G. Grabovojus buvo suimtas, nes peržengė visas ribas, pareiškęs, kad už tam tikrą mokestį prikels mirusiuosius. Šį „pranašą“ rėmė ir itin įtakingi asmenys – „Kremliaus magu“ vadinamas KGB generolas A. Rogozinas ir keli įtakingi saugumiečiai.

Religinė nesantaika kurstoma kai kurias šalis valdančių totalitarinių režimų. Kruvinas Kremliaus režimas kursto islamofobiją, remia įvairių antisemitinių organizacijų veiklą. Prokremliški jaunimo judėjimai „Naši“, „Molodaja gvardija“ ir pogrindinės fašistų grupuotės organizuoja išpuolius prieš islamo pasekėjus, žydų kilmės asmenis, spausdina ir platina antiislamišką ir antisemitinę literatūrą.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nepasitaikė didesnių religinės nesantaikos kurstymo ar prieš religinius objektus nukreipto atviro vandalizmo aktų. Tiesa, įvairių incidentų pasitaiko – štai prieš pusantro mėnesio Kaune, prie sinagogos, rasta numesta kiaulės galva, 2009 metais Vilniaus sinagoga buvo aprašyta antisemitiniais šūkiais. O tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai islamo pasekėjai bandomi tapatinti su teroristais, yra apgailėtinas reiškinys, dažniausiai nieko bendro neturintis su tikrove.

Šventvagiški aktai – Korano ar Biblijos deginimas ar plėšymas, menoros ar kryžiaus viešas niekinimas – tai brutalūs ir barbariški veiksmai. Tokie veiksmai kursto nesantaiką, tampa masinių neramumų, kuriuos organizuoja karingų ateistinių jėgų atstovai, ekstremistai arba masinių riaušių ar ginkluotų konfliktų kurstymu suinteresuoti slaptųjų tarnybų agentai priežastimi. Bet tokius veiksmus organizuojantys ateistinių ir ekstremistinių organizacijų lyderiai ir kai kurių slaptųjų tarnybų vadovai užima netoliaregišką poziciją. „Akli aklųjų vadovai“ – taip apie juos sakoma Biblijoje. Įvairios manipuliacijos ir bandymai kurstyti žmones, juos klaidinti, sukelti tautinę ar religinę nesantaiką – tai į aklavietę vedantys veiksmai. Biblijoje pateikiami Jėzaus Kristaus žodžiai: „Ne kas įeina į burną suteršia žmogų, o kas išeina iš burnos. Nes kas išeina iš burnos, išeina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Nes iš širdies išeina piktos mintys, žmogžudystės, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai“. Ateizmo propagavimas ar fariziejiškumas dažniausiai susiję ir su etninės bei religinės nesantaikos kurstymu. Popiežius Benediktas XVI ir kiti Katalikų Bažnyčios lyderiai remia taikos procesus, pasisako už religinę toleranciją ir bendradarbiavimą tarp įvairių religijų atstovų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija