„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. vasario 23 d., Nr.4 (226)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kremlius uždraudė M. Gorbačiovo partiją

Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas sukritikavo Rusijos politinį elitą ir teigė, kad Kremlius uždraudė jam kurti savo politinę partiją. Kovo 2 dieną 80-metį švęsiantis Michailas Gorbačiovas interviu laikraščiui „Novaja gazeta“ sakė norėjęs įsteigti socialdemokratinę partiją, tačiau Kremliaus vyriausiasis ideologas Vladislavas Surkovas įspėjo, kad ji nebus įregistruota. V. Surkovas, kaip teigiama, daug pasidarbavo sukuriant centralizuotą valdžios sistemą, kuri Vladimiro Putino valdymo metais tapo skiriamuoju Rusijos ženklu. Jis yra ir  posakio „suvereni demokratija“ autorius. Taigi, užuot kūręs partiją, M. Gorbačiovas buvo priverstas kurti judėjimą. Tačiau judėjimas, nebūdamas partija, negali dalyvauti rinkimuose. „Mums reikia socialdemokratinės partijos, kuri nepriklausytų nuo valdžios“, – tvirtino M. Gorbačiovas. Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas apkaltino valdančiąją šalies klasę abejingumu savo žmonėms ir užsipuolė milijardierių Romaną Abramovičių, kuris turtus susikrovė neužsiimdamas jokia politika. Gorbačiovas sakė, kad Rusijos valdančiosios klasės yra turtingos ir ištvirkę. „Aš niekinu šią idėją. Man gėda dėl turtingųjų pasileidimo. Man gėda dėl mūsų ir šalies“, – valdančiąsias partijas negailėdamas pliekė buvęs Sovietų Sąjungos vadovas, kartu pamokydamas, kad valdžios atstovai „neturėtų turėti ir neturi teisės naudoti visos energijos, žmonių ir šalies išteklių tam, kad išliktų patys“. Gorbačiovo nuomone, valdančiojo tandemo politika atrodo mažai ką duoda valstybei: „Matau, kad prezidentas ir V. Putinas stengiasi, tačiau šalyje vis daugiau dvelkia imitacija“. M. Gorbačiovo teigė, kad reikia tikrų pokyčių. Jis taip pat sukritikavo Kremliaus sprendimą atšaukti regioninius rinkimus. „Ar tai stabilumas? Ar tik asmeninės galios išlaikymas?“ – klausė jis.

Praėjus dviems dešimtmečiais po Sovietų Sąjungos griuvimo M. Gorbačiovas ir toliau išlieka  populiarus Vakaruose, bet ne Rusijoje, kur daugelis jį vis dar kaltina už komunistinės valstybės žlugimą.

Interviu M. Gorbačiovas teigė, kad rusai pamiršta jo vykdytos „perestroikos“ pasiekimus ir sieja ją tik su ekonominėmis problemomis. „Jie pamiršta, kas buvo padaryta. Jie redukuoja „perestroiką“ iki mūsų problemų, tuščių lentynų. Tačiau būtent tuomet mes sukūrėme laisvę, kuria žmonės mėgaujasi dabar eidami į bažnyčią, gaudami vizas, naršydami internete ar pirkdami laikraščius“, – kalbėjo jis. O dar svarbiau, kad „mes išvengėme branduolinio karo katastrofos. Niekas nenori to prisiminti“. Jis teigė taip ir nepalietęs 1990 metais jam įteiktos Nobelio taikos premijos pinigų, tačiau leidžia pinigus statydamas ligonines Černobylio katastrofos aukoms.

Praėjusios savaitės pradžioje Švedija  pažadėjo paskelbti apie 400 puslapių slaptų dokumentų, susijusių su 1991 metų Sovietų Sąjungos žlugimu. Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas sakė, kad bus padaryta „tai, ko iki šiol Švedijoje tikrai niekas nebuvo padaręs: išslaptinsime svarbią dalį užsienio reikalų ministerijos archyvų“. Ministras sakė, kad kalbama „apie iš esmės visus mūsų iki šiol slaptais laikytus dokumentus iš Sovietų Sąjungos žlugimo ir Baltijos šalių išsilaisvinimo judėjimo iki 1991 metų“. Žinoma, kad bus paviešintos Švedijos pasiuntinių Baltijos šalyse ir tuometiniame Leningrade paskelbtos diplomatinės notos.

Iš tiesų tarp ketvirtadienį paskelbtų dokumentų yra diplomatų pranešimai apie 1991 m. rugpjūčio pučą, nukreiptą prieš tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą M. Gorbačiovą, įvertinant pučo vadovus ir rekomendacijas, kaip turi reaguoti Švedija. Kitos išviešintos diplomatų telegramos siejasi su įvykiais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios buvo pasirengusios atkurti nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos iširimo. Kiti dokumentai apie 1989–1991 metų įvykius, gauti iš kitų šalių, nebuvo paviešinti, kad nebūtų pakenkta Švedijos diplomatiniams santykiams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija