„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. balandžio 6 d., Nr.7 (229)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Libijos krizė užsitęsė

Padėtis Libijoje išlieka sudėtinga: tarptautinės karinės pajėgos toliau atakuoja M. Kadafio pajėgas, iš oro bombarduojami įvairūs objektai, iš karinių laivų leidžiamos raketos. Vyksta permainingos kovos tarp sukilėlių ir M. Kadafio pajėgų. Balandžio 3-iosios ryte sukilėliai vėl perėmė Marsa del Bregos miesto kontrolę. Šį miestą kurį laiką valdė sukilėliai, vėliau po nuožmių kovų kurį laiką kontroliavo M. Kadafio karinės pajėgos ir negrų smogikų būriai. Balandžio 2–3 dienomis virė atkaklios kovos dėl Zintano miesto. Kovos prie Zintano miesto, kuris yra už 160 kilometrų nuo sostinės Tripolio, prasidėjo dar balandžio 1 dieną. Balandžio 2 dieną į Zintaną jau prasiveržė Kadafio pajėgų tankų kolona. Ši kolona veržėsi į miesto gilumą, bet buvo priversta sustoti, o po to atsitraukti, nes kita tankų kolona ir kartu vykę pėstininkų daliniai buvo subombarduoti britų ir prancūzų aviacijos. Tačiau balandžio 3 dieną kovos vėl prasidėjo, nes į miestą nedidelėmis grupelėmis prasiveržė M. Kadafiui pavaldžių specialiųjų pajėgų kariai. Nuo kovo 30 dienos M. Kadafio pajėgų artilerija apšaudo ir sukilėlių kontroliuojamą Jafrano miestą, esantį už 20 kilometrų nuo Zindano. Per artilerijos apšaudymus jau žuvo septyni Jafrano gyventojai.

Tuo tarpu galutinai aiškėja, kad Libijos sukilėlių pajėgos yra palyginti menkai ginkluotos, joms trūksta ir organizacinės patirties. Jau artimiausiu metu sukilėlių pajėgos gaus ginklų siuntas iš užsienio. Pasirodė pranešimų, kad dar kovo viduryje JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką dėl slaptos operacijos vykdymo Libijos teritorijoje. Šiuo metu Libijos teritorijoje aktyviai veikia JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojų grupės ir JAV kariuomenės specialieji padaliniai. Jie vykdo žvalgybines užduotis, palaiko ryšius su sukilėlių atstovais, rengia praktinius planus tam atvejui, jei JAV karinės pajėgos pradėtų sausumos operaciją Libijos teritorijoje.

Ir kai kuriuose kituose arabų kraštuose tęsiasi neramumai – kovo 25–30 dienomis Jemene vyko didžiulės demonstracijos, kurių dalyviai reikalavo šalies prezidento A. Salecho atsistatydinimo. Tik šįkart prezidentui lojali policija ir specialiosios pajėgos nesiryžo naudoti jėgos prieš demonstrantus. Kovo 27 – balandžio 1 dienomis Bahreine vyko mitingai ir masinės demonstracijos. Policija ir specialiosios pajėgos panaudojo jėgą prieš akcijų dalyvius: paleido ašarines dujas, panaudojo ir šaunamuosius ginklus. Žuvo trys žmonės, per 40 sužeista, nemažai opozicijos šalininkų buvo suimti. Bahreine gyvena 790 tūkstančių gyventojų. Dauguma šalies gyventojų musulmonai – 75 proc.  šiitai, 20 proc. sunitai. Dar keli procentai šios šalies gyventojų yra krikščionys, bahajai, induistai, budistai, zoroastrizmo pasekėjai.  Bahreine gyventojų tautinė sudėtis gerokai skiriasi nuo kitų aplinkinių kraštų. Tik 45 proc. gyventojų yra arabai, likusieji – daugiausia persai, indai ir beludžiai. Be to, šalyje gyvena ir armėnų (daugiausia kilusių iš Irano), asirų, turkų, kinų ir dar keliolikos tautybių žmonių. O Bahreino karalius Chamadas Al Chalifa ir dauguma aukštesnio rango valdžios pareigūnų yra arabai sunitai. Tokia padėtis kelia šalies gyventojų daugumą sudarančių šiitų nepasitenkimą. Nuo 2002 metų Bahreino karalius pradėjo vykdyti politines reformas. Tačiau šios reformos mažai palengvino šiitų dalią. Bahreino vyriausybės atstovai dėl opozicijos rėmimo kaltina Iraną. Jie teigia, kad šalies valdžia remia Bahreino šiitus. Tai vieša paslaptis, tačiau Bahreino karalius ir vyriausybė nesiima jokių konkrečių reformų, kurios sulygintų šiitų ir sunitų teises. Taigi konfliktas Bahreine žada tik gilėti.

Giedrius Grabauskas-Karoblis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija