NATO gali žlugti

Iš posto pasitraukiantis Pentagono vadovas Robertas Gatesas paskelbė labai blogą diagnozę dėl NATO ateities: NATO rizikuoja kariniu požiūriu tapti niekam tikusiu, jei sąjungininkai nepadidins karinių išlaidų ir neužtikrins politinės valios. Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos kuo toliau, tuo mažiau norės skirti išteklių, jei kitos NATO narės pačios nepakeis požiūrio į savo gynybą. Tokią išsakytą prognozę NATO šalys aptarinės dar daug metų – galingiausia Aljanso narė išpranašavo aljanso karinį saulėlydį. Pentagono vadovas šešerius metus mėgino spausti sąjungininkes prisidėti prie bendrų misijų labiau, bet palikdamas postą pasakė, kad kitoms NATO šalims trūksta ir karinių pajėgumų, ir politinės valios. Amerika išleidžia pusantro karto daugiau negu visos kitos NATO narės kartu sudėjus. Kas būtų, klausia R. Gatesas, jei jis tai pasakytų Amerikos mokesčių mokėtojams ir kongresmenams, kurie, kai šalis priversta taupyti, vis mažiau nori mokėti už kitus?

Tik penkios iš 28 aljanso narių gynybai skiria 2 proc. turto. Lietuva neskiria nė pusės tiek ir didinti išlaidų nesirengia – kitaip sakant, „važiuoja zuikiu“. Ką tik aplankęs Afganistaną R. Gatesas sakė, kad nors kitos NATO narės turi 2 milijonus karių, jos vargais negalais sukrapštydavo vos 40 tūkstančių. Neturi ir sraigtasparnių, transporto lėktuvų, žvalgybos pajėgumų – kasmet išleidžia 300 milijardų dolerių, bet kadangi per porą dešimtmečių taip ir neišmoko išlaidų derinti, naudos nedaug. NATO veiksmai Libijoje atskleidė dar niūresnį vaizdą. „Galingiausias karinis aljansas istorijoje skaičiuoja tik vienuoliktą operacijos savaitę prieš prastai ginkluotą režimą retai apgyvendintoje šalyje, o daugeliui sąjungininkų jau ima stigti amunicijos, ir Jungtinės Valstijos – ir vėl – turi užpildyti spragą“, – sakė R. Gatesas. Tai, ko bijota labiausiai, jau įvyko, ir tai nepriimtina, tvirtina R. Gatesas – NATO jau tapo dviejų lygių aljansu, kur vieni nori dalytis našta, o kiti nenori nei rizikos, nei išlaidų. Sąjungininkai dar gali padėtį ir ateitį pakeisti, sakė R. Gatesas, nes kitaip visi kartu aljanso nariai ners žemyn, ir aljansas liks nebesvarbus. Tad kai kurių Lietuvos politikų džiaugsmas, kad Lietuvą, tapusią NATO nare, nuo bet kokios išorinės agresijos visada apgins šis karinis aljansas, gali tapti tik muilo burbulu – neteikiant tinkamo finansinio indėlio ir netobulinant krašto apsaugos sistemos, pats NATO gali iširti. Amerikai gali kilti klausimas: „Ar išvis verta ginti Lietuvą?“

Nepakankamas NATO narių gynybos finansavimas piktina Jungtines Valstijas, kurios gynybai skiria didžiausią lėšų dalį, sudarančią maždaug du trečdalius viso bendro indėlio. NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o dabar finansavimo dalis gynybai nesiekia ir vieno procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 proc. Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje – mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. Beje, jam tikrai nekyla kokia nors grėsmė iš jokio „kaimyno“ pusės. NATO šalių vidurkis – 2,8 procento. Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione – Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Estija – 1,9, Lenkija – 1,7 proc., Baltarusija – 1,5 proc., Rusija – 3,5 proc.

Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius gynybos finansavimą sieja su šalies ekonomine situacija ir sako, kad ši problema kaip prioritetinė bus sprendžiama atsiradus galimybėms. Praėjusią savaitę premjeras A. Kubilius, teisindamas drastiškai sumažintas išlaidas krašto apsaugai, sakė: „Mes visi žinome, kad krizė neleido mums tinkamai finansuoti daugelio sričių, tarp jų ir krašto apsaugos, bet tikrai turime labai aiškią politinę valią šią problemą spręsti kaip vieną iš prioritetinių problemų, kai tik bendra ekonominė ir finansinė situacija mums leis rasti tinkamą sprendimą“. Taip jis leido suprasti, kad kol krizė tęsis, nors ir bus „įveikta“ (o krizė yra įveikta, anot premjero, jau nuo 2009 metų vidurio), apie kokį nors lėšų didinimą krašto apsaugai kalbėti negalima.

© 2011 „XXI amžius“